Lietuvos pradinių klasių mokinių fizinio pajėgumo kaitą vienerių metų laikotarpyje sąlygojantys veiksniai

• disertacijos tekstas

LTMokslininkų bendruomenė išryškina fizinio aktyvumo problematiką, intensyviai diskutuojamos nuosekliai mažėjančio fizinio pajėgumo (Aubert et al., 2018; Aubert et al., 2022; Sukys et al., 2019; Venckunas, et al., 2017), didėjančio fizinio pasyvumo (Bell et al., 2023; Silveira et al., 2022; Zaborskis et al., 2012) priežastys. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikto epidemiologinio tyrimo, vykdomo Lietuvos mokyklose nuo 1992 m. kas dešimt metų, duomenys atskleidžia, kad Lietuvos 11–18 metų mokinių fizinis pajėgumas per pastaruosius dvidešimt metų nuosekliai mažėja (Venckunas et al., 2017). Įrodyta, kad jaunimas nėra pakankamai fiziškai aktyvus, o pakankamai fiziškai aktyvių, t.y. bent 60 min. vidutinio–didelio fizinio aktyvumo veiklose per dieną kasdien yra ir tik apie 20 proc. iš 167000 mokyklinio amžiaus vaikų iš 37 šalių pasiekia fizinio aktyvumo reikalavimus (Marques et al., 2019). Be to analizuojant ir lyginant įvairių Pasaulio šalių vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą pastebima, kad jis turi tendenciją mažėti (Aubert et al., 2018; Aubert et al., 2022). Nepakankamas fizinis aktyvumas ir didėjantis fizinis pasyvumas sąlygoja sveikatos sutrikimus (Global status report on physical activity, 2022). Jaunų žmonių fizinio aktyvumo stoka turi kaupiamąjį efektą, pasireiškiantį vyresniame amžiuje lėtinėmis ligomis (Booth et al., 2012; Moreno-Ligero et al., 2023; Sánchez et al., 2022). Jaunesnysis mokyklinis amžius yra ypač svarbus vaikų fizinio pajėgumo raidos etapas (Gallahue&Ozmun, 2015; Huotari et al., 2010; Malina et al., 2004; Stodden et al., 2016). Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių fizinį pajėgumą sąlygojančių veiksnių. Tačiau svarbu, jog šiame vaiko vystymosi etape sutaptų įvairios sąlygos vaiko fiziniam pajėgumui vystytis.Sisteminėje literatūros apžvalgoje pateikiamas konceptualus fiziniam pajėgumui įtakos turinčių veiksnių modelis, pagrįstas ekologijos požiūriu (Perumal et al., 2017). Pagal šį modelį fizinį pajėgumą tiesiogiai ir netiesiogiai veikia individualių - sociodemografinių, genetinių, su sveikata susijusio elgesio -, tarpasmeninių, institucinių veiksnių sąveika (Perumal et al., 2017).Taigi fizinį pajėgumą veikia daugybė veiksnių, kurių poveikis gali būti kompensuojamas arba sustiprintas jų sąveikoje. Todėl atskirų veiksnių tyrimai šios sąveikos nesprendžia. Todėl trūksta tyrimų, nagrinėjančių kelių sąveikos veiksnių poveikį fiziniam pajėgumui (Perumal et al., 2017). Tyrimo tikslas – įvertinti 7 – 11 metų mokinių fizinį pajėgumą, jo kaitą vienerių metų laikotarpyje ir nustatyti sąsajas bei priežastinius ryšius su: 1) mokinių individualiais veiksniais 2) tarpasmeniniais - vaiko šeimos veiksniais 3) instituciniais - mokyklos veiksniais. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti fizinį pajėgumą tarp lyčių ir amžiaus grupių ir įvertinti individualių veiksnių reikšmę fiziniam pajėgumui. 2. Įvertinti tarpasmeninius veiksnius bei jų sąsajas su individualiais veiksniais. 3. Įvertinti mokyklos ypatumus ir jų sąsajas su pradinių klasių mokinių fizinių pajėgumu. 4. Longitudiniame tyrime nustatyti mokinių fizinio pajėgumo kaitą ir su palankesniu sveikatai fiziniu pajėgumu susijusius mokinio individualius, tarpasmeninius ir institucinius veiksnius.IŠVADOS. 1. Vyriška lytis, normalus kūno masės indeksas ir didesnis organizuotas ar neorganizuotas fizinis aktyvumas bei didesnis pasitenkinimas juo sąlygoja didesnį pradinių klasių mokinių fizinį pajėgumą. 2. Pradinių klasių mokinių šeimose vyrauja palankus subjektyviai vertintas fiziniam aktyvumui ir sveikai mitybai kontekstas, kurie tarpusavyje susiję. Tačiau fiziniam aktyvumui palankus kontekstas nesisieja su vaikų fiziniu aktyvumu. Taip pat, vos trečdalis tėvų yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Kita vertus, palankesnis sveikatai šeimoje mitybos klimatas siejasi palankesnė sveikatai vaikų mityba, bet ne kūno masės indeksu. 3. Mokyklos vadovo fizinio ugdymo kompetencijos, mokyklos įsitraukimas į su fizinio aktyvumo skatinimu susijusias projektines veiklas ir mokyklos dydis prisideda prie didesnio pradinių klasių mokinių fizinio pajėgumo. 4. Pradinių klasių mokinių fizinis pajėgumas kasmet gerėja, tačiau ne visos ypatybės gerėja nuosekliai, kaita priklauso nuo lyties ir amžiaus grupės. Didesnis teigiamas pokytis, kai jis yra, tarp individualių veiksnių dažniausiai susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu, pasitenkinimu fizine veikla, mažesniu pasyvumu. Tarpasmeniniai veiksniai neišryškėja kaip sąlygojantys didesnę teigiamą fizinio pajėgumo kaitą, tačiau su ja reikšmingai siejasi organizaciniai veiksniai - mokyklos dalyvavimas fizinio aktyvumo skatinimo projektuose, mokyklos vadovo fizinio ugdymo kompetencijos ir mokyklos dydis. Reikšminiai žodžiai: fizinis pajėgumas, motyvacija, fizinis aktyvumas, socialinis-ekologinis modelis.

ENThe scientists highlight the issue of physical activity and there has also been intensive dialogue on the reasons for the consistent decline in physical fitness (Aubert et al., 2018; Aubert et al., 2022; Sukys et al., 2019; Venckunas, et al., 2017). The results of an epidemiological study conducted every ten years since 1992 by researchers at the Lithuanian Sports University have demonstrated that the physical fitness of Lithuanian schoolchildren aged between 11 and 18 has been declining consistently over the last twenty years (Venckūnas et al., 2017). Among 167,000 school-aged youth surveyed across 37 countries, only a small fraction—around 20%—meet the daily standard of engaging in 60 minutes or more of moderate to vigorous physical activity, highlighting a widespread lack of sufficient movement in this population (Marques et al., 2019). Comparative international analyses indicate a downward trend in physical activity levels among children and adolescents across various countries (Aubert et al., 2018; Aubert et al,. 2022). In addition to the negative effects on physical fitness, insufficient physical activity and increasing physical inactivity lead to health problems (Global Status Report on Physical Activity, 2022). The lack of physical activity in young people has a cumulative effect, with chronic diseases in older age (Booth et al., 2012; Ligero et al., 2023 López Sánchez et al., 2022). The younger school age is a particularly important stage in the development of children’s physical fitness (Huotari et al., 2010; Gallahue &Ozmun, 2015; Malina et al., 2004; Stodden et al., 2016). Physical activity constitutes a key modifiable determinant of physical fitness. However, a range of conditions must coincide at this stage of a child’s development to ensure their physical fitness. A systematic literature review provides a conceptual model of the factors affecting physical fitness based on the Ecological Theory (Perumal et al., 2017).The aim of the study is to assess the physical fitness of 7- to 11- year-old schoolchildren, its changes over the course of one year, and to identify associations and causal relationships with: 1. individual factors of the schoolchildren; 2. interpersonal factors – specifically, family-related aspects; 3. institutional factors – specifically, school-related aspects. Research Objectives 1. To compare physical fitness across gender and age groups and to evaluate the significance of individual factors for physical fitness. 2. To assess interpersonal factors and their associations with individual factors. 3. To evaluate school-related characteristics and their associations with the physical fitness of primary schoolchildren. 4. To identify changes in schoolchildren physical fitness over the course of a longitudinal study and determine the individual, interpersonal, and institutional factors associated with more favorable health-related physical fitness. Scientific novelty. Both practitioners and researchers in the country lack scientifically validated, adapted and reliable methodologies for assessing the physical fitness of primary school children. Fragmented studies (Rutkauskaitė and Barkauskė, 2016; Paulauskas, 2011) do not reflect the population of Lithuanian primary school children. A population-based study of the physical fitness of primary school children has been conducted by researchers at the Lithuanian Sports University, and reference norms by age and gender have been presented (Emeljanovas et al., 2019), however, no deeper analysis of the factors that determine physical fitness has been carried out.CONCLUSIONS. 1. Male gender, a normal body mass index, higher levels of both organized and unorganized physical activity, and greater satisfaction with such activity are associated with higher physical fitness among primary schoolchildren. 2. Families of primary schoolchildren generally exhibit a favorable context—subjectively assessed—for physical activity and healthy nutrition, with these factors being interrelated. However, a supportive context for physical activity does not correlate with the children's actual physical activity levels. Moreover, only about one-third of parents are sufficiently physically active. Conversely, a more health-promoting nutritional environment within the family is associated with healthier eating habits in children, though not with their body mass index. 3. The physical education competencies of school principals, the school's involvement in projects promoting physical activity, and the size of the school contribute to higher physical fitness levels among primary schoolchildren. 4. The physical fitness of primary schoolchildren improves annually; however, not all attributes show consistent enhancement, with variations depending on gender and age group. When positive changes occur, they are most frequently linked to higher physical activity levels, greater satisfaction with physical activity, and reduced sedentary behavior. Interpersonal factors do not emerge as significant contributors to improvements in physical fitness. In contrast, organizational factors— such as the school's participation in physical activity promotion projects, the physical education competencies of school principals, and the size of the school—are significantly associated with positive changes in physical fitness. Keywords: physical fitness, motivation, physical activity, social-ecological model.

• Ar reikia kitokio Lietuvos visuomenės socialinės raidos modelio?. Socialinių mokslų studijos 2010, 3, 19-35.
• Dėl Lietuvos socialinės apsaugos sampratos. Socialinis darbas 2008, 7, 2, 26-34.
• Environmental legal problems in the context of globalization. Jurisprudencija 2010, 1 (119), 197-210.
• Lietuvos ekspertų socialinės politikos modelio sampratos problema. Tiltai 2013, 2 (63), 163-176.
• Lietuvos pensijų sistema ir senėjimo bei emigracijos procesai. Vadyba 2008, 1 (12), 52-59.
• Lietuvos pensijų sistema. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2009, 5, 162-170.
• Lietuvos pensijų sistemos modelis ir pensijų garantijų perspektyvos.. Jurisprudencija 2008, 8 (110), 18-26.
• Lietuvos pensijų sistemos modelis: teisiniai aspektai ir valdymas. Viešasis administravimas 2008, 4, 41-51.
• Lietuvos socialinio modelio bruožai: defektyvaus vystymosi aspektai. Tiltai 2012, 2 (59), 15-27.
• Lietuvos sveikatos draudimo sistemos sąsajos su klasikiniais socialinės apsaugos sistemos modeliais. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2013, 35, 3, 412-423.
• Modern pension system reforms in Lithuania: impact of crisis and ageing. Jurisprudencija 2011, 18 (3), 1055-1080.
• Problems of the development of the pension insurance in the independent Lithuania. Tiltai 2011, 1 (54), 27-44.
• Socialdemokratijos problema visuomenėje: socialinio teisingumo ir naujojo viešojo valdymo aspektai. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2011, 1 (21), 6-15.
• Socialinės apsaugos teisė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011. 374 p.
• Socialinio teisingumo įgyvendinimo problematika finansuojant socialinės saugos sistemą. Socialinių mokslų studijos 2010, 3, 37-58.
• Socialinių procesų kaitos vaidmuo socialinio darbo raiškai Lietuvoje. Tiltai 2011, 2 (55), 17-33.
• Social policy changes in the three Baltic states over the last decade (2000–2012). Ekonomika 2013, 92 (3), 89-104.
• Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimas: įmokų surinkimo problematika. Socialinių mokslų studijos 2011, 3 (2), 551-574.
• Žmogaus teisių į saugią aplinką užtikrinimas globalizacijos sąlygomis. Societal innovations for global growth 2012, 1 (1), 200-220.