Aukštųjų mokyklų dėstytojų savo akademinės veiklos vertinimas

LTRemiantis tyrimo, atlikto su kolegijos ir universitetų dėstytojais, rezultatais, straipsnyje pateikiamas dėstytojų akademinės veiklos modelis. Jis parengtas remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir focus grupės diskusijų rezultatų apibendrinimu. Konstatuojama, kad nepriklausomai nuo tiriamųjų lyties, mokslinio laipsnio, darbo stažo, mažai priklausomai nuo atstovaujamo mokslo, dėstytojai labiausiai akcentuoja gebėjimų, tiesiogiai susijusių su darbu su studentais, plėtotės svarbą. Tuo tarpu kiti gebėjimai, tokie kaip studijų programų tobulinimas, administracinė ir vadybinė veikla, kurie tiesiogiai nesusiję su studijų realizavimu, yra laikomi ne tokiais reikšmingais. Remiantis tyrimo rezultatais taip pat akcentuojama, kad įgyti gebėjimą organizuoti dėstomąją veiklą ypač svarbu jaunesniems, dirbantiems kolegijose ir atstovaujantiems humanitariniams, biomedicinos mokslams ir menams dėstytojams. Tuo tarpu kitais atvejais nepastebėta didesnių skirtumų. Apibendrinant duomenis konstatuojama, kad šie rezultatai sudaro prielaidas optimaliau kurti dėstytojų kvalifikacijos sistemą, kurios šiuo metu Lietuvoje stinga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dėstytojo akademinė veikla; Dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema; Universiteto ir kolegijos dėstytojai; Academic activity of lecturer; Development of lectures qualification; Lecture's academy activity; Lecturers of University and college; System of in-service training of lecturer; Universities and colleges lectures.

• 3E koncepcijos plėtra / Stasys Puškorius. Viešoji politika ir administravimas. 2002, Nr. 3, p. 31-38.
• Aš koncepcija: kognityvinio komponento raiška tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojų / Giedrė Judita Rastauskienė, Kęstutis Kardelis, Ina Marija Šeščilienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2008, t. 20, p. 37-51.
• Atvirojo mokymosi dimensijos ir jų atpažinimo mokymo ir mokymosi procese galimybės / Giedra Linkaitytė, Audronė Valiuškevičiūtė, Ramūnas Kuncaitis, Lineta Žilinskaitė. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2004, Nr. 8, p. 84-91.
• Dėstytojų įsitraukimas į muzikos pedagogikos studijų programos kokybės tobulinimą / Daiva Bukantaitė, Reda Kizaitė. Mokytojų ugdymas. 2016, Nr. 26, p. 5-14.
• E. mokymo/si technologijų kokybę sąlygojantys veiksniai aukštojoje mokykloje / Sigitas Daukilas ... [et al.]. Aukštojo mokslo kokybė. 2008, Nr. 5, p. 132-151.
• Istorinė universitetinio aukštojo mokslo sampratos raida / Ingrida Tinfavičienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2007, t. 19, p. 186-195.
• Kolegijų dėstytojų individualaus profesinio tapsmo modeliavimas (edukaciniai pagrindai). Pedagogika. 2005, 80, p. 15-20.
• Kolegijų dėstytojų pedagoginės veiklos vertinimo sistemos sudarymas / Natalija Šedžiuvienė. Pedagogika. 2005, 76, p. 33-38.
• Mišraus mokymo poreikiai socialinių mokslų studentų ir dėstytojų požiūriu / Edita Butrimė, Vaiva Zuzevičiūtė, Justina Jarmakovienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 43-51.
• Mišriųjų studijų kurso kokybės vertinimas atvirojo mokymosi idėjų kontekste: atvejo analizė / Audronė Allan, Ilona Lukoševičiutė-Noreikienė. Aukštojo mokslo kokybė. 2008, Nr. 5, p. 94-131.
• Nuotolinis suaugusiųjų mokymas(is) mokymosi visą gyvenimą kontekste / Aušra Rutkienė, Elena Trepulė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 29-42.
• Pedagoginės praktikos pokyčiai mokymosi visą gyvenimą kontekste.. Pedagogika. 2005, 79, p. 116-122.
• Universitetinių studijų kokybės gerinimo prioritetai studentų ir dėstytojų požiūriu.. Aukštojo mokslo kokybė. 2006, Nr. 3, p. 68-80.
• Universitetų ir kolegijų personalo atsakomybė už aukštojo mokslo kokybės vadybą.. Aukštojo mokslo kokybė. 2006, Nr. 3, p. 44-67.