Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tarmės socialinė vertė: Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos
Alternative Title:
Social value of a dialect: linguistic attitudes of young people in Lithuanian cities
In the Journal:
Taikomoji kalbotyra. 2013, 2, 1 html
Keywords:
LT
Atvirasis ir paslėptasis prestižas; Bendrinė kalba; Kalbinės nuostatos; Socialinė vertė; Sociolingvistika; Tarmė; Tarmės.
EN
Dialect; Dialects; Language attitudes; Linguistic attitudes; Overt and covert prestige; Social value; Sociolinguistics; Standard language.
Summary / Abstract:

LTDaugumoje Europos šalių vyraujanti kalbų standartizacijos ideologija palaiko menkesnę tarmių socialinę vertę palyginti su standartine kalba, tačiau kai kur (pvz., Šveicarijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje, Italijoje ir kt.) tarmės gyvai vartojamos ir viešojoje komunikacinėje erdvėje. Ypatingas yra Norvegijos atvejis, kur vietinės tarmės kaip sakytinis kalbinis kodas beveik visuotinai visų socialinių sluoksnių vartojamas visuose domenuose. Tokių šalių pavyzdžiai rodo kalbų politikos, kalbinių nuostatų svarbą kalbinės įvairovės išlaikymui, vietinių tarmių gyvybingumui. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos miestų moksleivių kalbinės nuostatos tarmių atžvilgiu. Nagrinėjant projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010-2013“ devynių Lietuvos miestų mokyklose surinktus duomenis, aiškinamasi tarmių socialinė vertė, atvirasis ir paslėptasis prestižas. Organizuotų grupių diskusijų ir eksperimento medžiagos analizė rodo menkesnį tarmės statusą ir prestižą palyginti su bendrine kalba, bet kartu atskleidžia su tarme susijusį socialinį patrauklumą. [Iš leidinio]

ENLanguage standardization ideology prevailing in most European countries sustains a lower social value of dialects in comparison to the standard language. The linguistic variety of social elite, media, public administration, and public use – the standard language – is often rated as ideal or at least more adequate for most domains of language use than local dialects. This paper investigates the situation in Lithuania, analyzes linguistic attitudes towards dialects of upper-secondary school students in Lithuanian cities. The data gathered in the context of the project "Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts, 2010-2013" group discussions organized in schools of nine Lithuanian cities (Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Utena and Vilnius) as well as the experimental data, is analyzed for the social value of Lithuanian dialects. The research revealed both overt and covert prestige of dialects. The overtly declared prestige of a dialect is weak and the social value is lower when comparing to the standard language. Moreover, the usage of a dialect is fairly strictly limited and involving only a private sphere, non-official communication. On the other hand, an indirect evaluation when describing stereotypical characteristics of a dialect speaker has shown a rather positive covert prestige of the dialects. Even though dialect speakers are not distinguished by a superior status or social power and are most often seen as coming from a rural environment, which is not modern and associated with old traditions, social attractiveness of a dialect speaker is specifically emphasised, also the dimension of social solidarity and resistance to standardization associated with a dialect is highlighted. The results of the research point out some tendencies of the (not yet extinguished) vitality of dialects. [From the publication]

ISSN:
2029-8935
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54074
Updated:
2021-03-25 14:17:09
Metrics:
Views: 33    Downloads: 4
Export: