Regioninių tapatumų judėjimo prieštaros dabartinėje Lietuvoje
LTStraipsnyje, remiantis autoriaus ekspedicijose surinkta medžiaga, visuomeninių organizacijų dokumentais, periodinėje spaudoje skelbtais duomenimis, nagrinėjama, kaip dabartinėje Lietuvoje, paneigiant nusistovėjusią etninės tautos ir etnografinių grupių sampratą, bandoma regioninėse bendruomenėse įžvelgti atskirų etninių tautų egzistavimą. Pripažįstama, kad Lietuvoje, skirtingai negu daugelyje kitų Europos šalių, regioninių tapatumų judėjimas nėra įgavęs kraštutinių formų ir išraiškų. Lietuvoje dažniau eksploatuojamas „žemaičių klausimas“, pasisakoma už jų tapatumo sampratos peržiūrėjimą. Tačiau visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose atlikta gyventojų apklausa rodo, kad absoliuti jų dauguma linkę save suvokti kaip etninius lietuvius (lietuvių tautos atstovus). Akivaizdu, kad regioninio, kaip savito „etninio tapatumo“, konstravimo tendencijos brandina ir galimus pokyčius Lietuvos regioninių bendruomenių istorinėje raidoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regionai; Tapatumas; Tauta; Etniškumas.
ENThis article examines how the existence of separate ethnic nations is being looked at in greater depth in regional communities, disproving the established understanding of the ethnic nation and ethnographic groups in today‘s Lithuania with material collected by the author during expeditions, documents of public organisations, and data published in the press. It is acknowledged, that in Lithuania the regional identity movement has not taken on extreme shapes and expressions, which is in contrast to many other European countries. In Lithuania the “Samogitian question” is often used as an example in speaking out in favour for the reconsideration of the understanding of the Samogitians‘ identity. However the survey of inhabitants carried out in all ethnographic regions of Lithuania shows that an absolute majority tend to understand themselves as ethnic Lithuanians. It is clear, that the trends surrounding the development of regional identity as a kind of “ethnic identity” are nurturing possible changes in the historical development of Lithuania‘s regional communities.
- Aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste / Petras Kalnius. Aukštaičių tapatumo paieškos. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2006. P. 66-88.
- Driving forces behind language change. Does Danish theory hold up in Lithuania / Loreta Vaicekauskienė. Scandinavistica Vilnensis. 2019, 14, p. 241-272.
- "Kitokie" tarp "savų": Lietuvos etnografinių grupių stereotipai / Petras Kalnius. Lietuvos etnologija. 2002, 2 (11), p. 23-52.
- Lietuvių tautos kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 327 p.
- Lietuvos etnografinių regionų koncepcijos ištakų ir sklaidos keliai / Vytautas Tumėnas. Etninė kultūra. 2015, Nr. 9, p. 47-60.
- Lietuvos ir Europos Sąjungos regioninė politika / Vygandas Čaplikas. Kaunas : Atmintis, 2006. 174 p.
- Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
- Muzikantai katalikų laidotuvėse Vakarų Lietuvoje: tradicijos kaita XX-XXI a. sandūroje / Rimutė Garnevičiūtė. Tradicija ir dabartis. 2013, 8, p. 54-65.
- Skuodo apylinkių žemaičių kalbinės nuostatos / Simona Vyniautaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 76-204.
- Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
- The concept of Samogitianness in the Northern Samogitian dialect / Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Saulė Nikartaitė. Valoda: nozīme un forma 2020, 11, p. 39-62.
- Žemaitiškumas globaliame pasaulyje / Vaidotas Pakalniškis. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 199-216.
