Prisitaikę, bet nepamiršę: partizanų vaikų pasakojimai apie (ne)prisitaikymą prie sovietinės okupacijos

LTStraipsnyje nagrinėjamos pasipriešinimo ir prisitaikymo prie sovietinio režimo formos ir praktikos partizaninio karo dalyvių šeimose, remiantis 2019–2024 m. surinktais šių šeimų antrosios kartos pasakojimais. Pasipriešinimo raiška apėmė laisvės idėjų puoselėjimą, partizanavimo ir represijų atminties perdavimą vaikams, tikėjimo praktikas, užsienio radijo stočių klausymą, partizanų bei tremtinių dainų dainavimą ir režimo kritiką. Šios praktikos kompensavo tėvų patirčių nutylėjimą bei vertybiškai jas papildė. Vaikai noriai ir su pasididžiavimu mini tėvų nesusitaikymą su sovietine tikrove, tačiau prisimena ir tai, kad šeimos buvo stebimos, o jų teisės varžomos. Vienas iš būdų prisitaikyti prie režimo ženklų buvo dalyvauti sovietinėse vaikų ir jaunimo organizacijose. Tėvai siekė, kad vaikai viešajame gyvenime neišsiskirtų iš kitų, tačiau tai buvo suvokiama kaip būtinybė, nekeičianti šeimoje puoselėjamų vertybių. Partizanų šeimos sovietmečiu gyveno dvigubą gyvenimą: viešai prisitaikė, o privačiai išlaikė rezistencijos dvasią. Šis dvilypis veikimas formavo antrosios kartos požiūrį į šeimos ir tautos istoriją – būtent juo remdamiesi partizanų vaikai ir šiandien reflektuoja sovietinę okupaciją, partizaninio karo esmę. Raktažodžiai: partizanų vaikų karta, partizaninis karas, pasipriešinimas, prisitaikymas, represijos.

ENBased on the second generation stories collected in 2019–2024, the article examines the forms and practices of resistance and adaptation to the Soviet regime in the families of participants of the partisan war. Resistance was expressed by means of cultivating the ideas of freedom, transmitting the memory of partisan activities and repressions against partisans to the children, as well as religious practices, listening to the foreign radio stations, singing partisan and deportees’ songs, and criticism of the regime. These practices either compensated for the silenced experiences of the parents or supplemented them in terms of value. Children willingly and with pride mention their parents’ non-reconciliation with the Soviet reality, but they also remember the surveillance of the families and restriction of their rights. One of the signs of adapting to the regime was participation in the Soviet children’s and youth organizations. Parents sought to ensure that their children did not stand out in public; however, this was perceived as a mere necessity that did not change the values fostered within the family. Partisan families lived a double life during the Soviet era: while adapting publicly, they maintained the spirit of resistance privately. This duality shaped the second generation’s view of the family and the national history, and it is on this basis that partisan children still reflect the Soviet occupation and the essence of partisan warfare today. Keywords: generation of partisan children, partisan war, resistance, adaptation, repressions.

• Ankstyvasis partizanų dainų kūrimo tarpsnis. Tautosakos darbai 2009, 37, 125-135.
• Apie pasakų sekimo ypatumus. Tautosakos darbai 2005, 29, 86-99.
• Karo laukimo tendencijos Lietuvoje 1945-1953 m.. Istorija 2021, 121, 143-191.
• Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• Kompromitavimas - vienas KGB metodų formuojant viešąją nuomonę. Genocidas ir rezistencija 2006, 2 (20), 63-82.
• Komunikacija apie patirtas politines represijas šeimoje: tarpgeneracinis aspektas. International journal of psychology: a biopsychosocial approach 2011, 9, 91-104.
• Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas.. Vilnius. 209 p.
• Lietuvos partizaninio karo tema muziejuose sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos istorijos studijos 2022, 49, 80-95.
• Pabrėžta, nutylėta, pateisinta: „kartų efektas“ senelių, tėvų ir anūkų sovietmečio atmintyje. Politologija 2019, 4 (96), 8-37.
• Partizanų palaikų desakralizavimas pokario metais: simbolinė perspektyva. Naujasis Židinys - Aidai 2008, 6, 241-246.
• Pokaris Lietuvoje belaukiant išlaisvinimo. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 463 p.
• Politinių represijų Lietuvoje ilgalaikės psichologinės pasekmės antrajai kartai. Vilnius, 2012. 166 p.
• Politinių represijų metu patirto sunkaus ilgalaikio traumavimo psichologinių padarinių kompleksiškumas. Psichologija 2003, 27, 43-52.
• Postkomunistinės visuomenės atmintis ir amnezija. Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. Vilnius: Kultūros barai, 2007. P. 51-68.
• Požiūris į pasipriešinimą, prisitaikymą ir tautos išlikimą sovietmečiu. Colloquia 2009, 22, 51-70.
• Remembering the anti-Soviet partisan war in Lithuania, 1944-1953: the effects of heroization at different levels of remembrance. Memory studies 2023, Online first, 1-16.
• Režimo priešininkų represavimo ir persekiojimo tendencijos po 1954 m.. Genocidas ir rezistencija 2012, 1 (31), 112-129.
• Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
• Socialinis ir istorinis teisingumas daugiaetninėje Lietuvos visuomenėje: sampratos, patirtys ir kontekstai. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. 320 p.
• Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944-1990). Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2002. 374 p.
• Šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų analizės ypatumai. Lituanistica 2011, 2, 188-197.
• Tėvų politinių represijų įtaka vaikų psichologinei savijautai. Jaunųjų mokslininkų psichologų darbai 2013, 2, 117-121.
• Tremties kaip kančios įvaizdžiai viešajame diskurse ir tremtinių pasakojimuose. Darbai ir dienos 2016, 65, 113-142.
• Vakarų pagalbos Lietuvos partizanams mito analizė. Genocidas ir rezistencija 2014, 1 (35), 109-124.