Tremties kaip kančios įvaizdžiai viešajame diskurse ir tremtinių pasakojimuose

LTTremties kaip kančios įvaizdžiai yra reikšminga viešojo diskurso ir tautinės ideologijos dalis. Tremtis viešajame diskurse susiejama su pasyvia nekaltos bejėgės aukos pozicija, tremčiai reprezentuoti pasitelkiamos kančios ir emocinių pergyvenimų kupinos į sunkias ir sunkiausias sąlygas patekusių tremtinių istorijos. Tokie kančios įvaizdžiai ima reprezentuoti ne tiek konkrečių individų patirtį, kiek visos tautos kančią – tremtis vaizduojama kaip nukreipta prieš tautą ir todėl tautinė ar net patriotinė savo esme. Tokiame kontekste besiformuojantys individų pasakojimai perima dalį tremties vaizdavimo ir suvokimo būdų. Nors tremties patirtis daugumai tremtinių išties buvo itin sunki, bet tremtinių pasakojimuose iškyla daug platesnis ir gerokai įvairiapusiškesnis tremties vaizdas, kur nebūtinai kančiai skirta svarbiausia vieta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tremtis; Tremties kančia; Viešasis diskursas; Tremties pasakojimas; Deportation; Exile; Deportation suffering; Public discourse; Deportation story.

ENDeportations as suffering are an important part of the public discourse and the national ideology of Lithuania. They are associated with their victims’ innocence and helplessness and are represented through emotionally charged stories of extreme experiences full of torment and deprivation. These images of exile tend not to focus on the suffering of individual deportees but to represent the whole nation as the victim and target of deportations, which are thus endowed with a national and patriotic essence. Individual stories that are formed in this context take on some of the popular features of portraying and perceiving deportations as epitomes of suffering. However, even though being deported really was a very difficult experience for many individuals, deportation stories present a much broader and much more variegated image of exile. Suffering there does not always take the most important part. [From the publication]

• Ethnographic note on Nation: narratives and symbols of the early Post-socialist nationalism in Lithuania / Neringa Klumbytė. Dialectical anthropology. 2003, Vol. 27. no. 3-4, p. 279-295.
• Muziejiniai Lietuvos istorijos kontekstai. Temų, problemų topografijos konstantos ir pokyčiai / Nastazija Keršytė. Acta museologica Lithuanica. 2015, 2, p. 41-86.
• Sovietmečio atmintis – tarp atmetimo ir nostalgijos / Rasa Čepaitienė. Lituanistica. 2007, Nr. 4, p. 36–50.
• Teroras, 1940-1958 m / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Versus aureus, 2012. 317 p.
• Trauma ir kolektyvinė atmintis: sociokultūrinis aspektas / Irena Šutinienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 57-62.
• Trukdyti tylai: tremties ir politinio įkalinimo vaizdavimas lietuvių prozoje 1956-1986 m / Gretė Binkauskaitė. Genocidas ir rezistencija. 2021, 2 (50), p. 154-182.