Moterų literatūros reprezentacija, įgyvendinant 2011-2022 metų lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą

LTTyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip 2011–2022 metų lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo laikotarpiu mokykloje nagrinėta moterų literatūra ir su kokiomis temomis bei vertybinėmis nuostatomis ji sieta. Tyrimas atliktas dviem etapais: 1) išsamaus kokybinio turinio analizės metodu tirtas III–IV gimnazijos klasėms skirtų vadovėlių (Kanišauskaitė et al., 2011–2012; Daujotytė et al., 2009–2012) turinys, siūlomi nagrinėti aspektai, kontekstas ir jo koreliacija su vidurinio ugdymo bendrąja programa bei 2) vadovėlyje teigiamų su moterų literatūra susijusių aspektų įtaka moterų literatūros interpretacijoms 2020–2024 metų valstybinių brandos egzaminų samprotavimo rašiniuose. Atlikus tyrimą pastebėta, kad kūrinių analizės ir interpretacijos mokinių brandos rašiniuose atkartoja stereotipinius ugdymo programos ir vadovėlių teiginius. Pagrindiniai žodžiai: moterų literatūra, lietuvių literatūra, lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendroji programa, literatūros kanonas.

ENThe article examines how women’s literature was presented in the Lithuanian language and literature curriculum during the period of 2011–2022 and how it was linked to certain thematic and value-based assumptions. The study was conducted in two stages: first, a qualitative content analysis of textbooks for high school students (Kanišauskaitė et al., 2011–2012; Daujotytė et al., 2009–2012) was conducted with the objective to explore the topics that are related to women’s writing and their alignment with the questions dealt with in the curriculum. The second stage looked at how the depiction of women’s literature in these textbooks influenced the interpretation of such works in students’ essays in the 2020–2024 state exams (a.k.a. matura examination). The findings of the research have revealed that, in their maturity exam essays, students often mirrored stereotypical views found in the textbooks, such as depicting women as mothers, self-sacrificing, and emotional. Furthermore, female authors were significantly underrepresented in both the textbooks and student essays, with the analysis of their works often being one-dimensional and stereotypical. Keywords: women’s literature, Lithuanian literature, Lithuanian language and literature curriculum, literary canon.

• Laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjos kalbinio ir literatūrinio ugdymo paradigmų kontekste: lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros bendrųjų programų (1994-2011) analizė. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. P. 108-150.
• Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko samprata: vidurinio ugdymo kaitos diskursas. Acta paedagogica Vilnensia 2011, 27, 102-114.
• Lietuvių literatūros vadovėlių XI-XII klasėms analizė tarpkultūriškumo ugdymo galimybių aspektu. Mokytojų ugdymas 2012, 19, 53-74.
• Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: šimtmečio raidos rekonstrukcija.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024. 614 p.
• Privati tyla, vieši balsai: moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 361 p.
• Rašinyje - teksto suvokimo, analizės ir interpretacijos patirtis.. Gimtasis žodis 2013, 11, 2-8; 12, 2-6.
• Ugdymo paradigma - didaktikos idėjų pamatas. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. P. 26-107.