Lyties ir negalios sąveika Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apysakoje Vilkienė

LTRemiantis feministine sąveikos teorijos prieiga, tiriama dviejų socialinių katego rijų – lyties ir negalios – sąveika Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apysakoje Vilkienė. Lytis ir silpna sveikata – svarbios Petkevičaitės-Bitės tapatybės, gyvenimo ir kūrybos paradigmos. Į lyties ir negalios sąveikos svarbą Bitės gyvenime ir kūryboje dėmesį atkreipė Ramunė Bleizgienė ir Ais tė Birgerytė. Nors mokslininkės konstatuoja akivaizdų lyties ir negalios socialinių kategorijų sąryšį Bitės gyvenime ir kūrybinėje vaizduotėje, šias dvi kategorijas analizuoja kaip veikiančias atskirai, o ne išvien. Todėl abiejų mokslininkių tyrimai puikiai atskleidžia neigiamą patriarcha linių ir pozityvistinių Bitės tėvo vertybinių nuostatų poveikį Bitės gyvenimui ir savivokai, tačiau neartikuliuoja platesnės galios santykių sistemos, kurioje Bitė kūrė savo gyvenimą, autobio grafinius ir grožinius tekstus. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokie priespaudos mechaniz mai lemia, kad apysakoje Vilkienė vaizduojama našle tapusi daugiavaikė motina pasmerkiama skurdui? Kaip Vilkienės socialinė padėtis veikia jos sveikatą ir įgalumą? Kokį poveikį negalia turi jos ekonominei padėčiai? Kokios atsparumo formos ir kokie įgalinimo principai, padedantys įveikti atskirtį, aktualizuojami tekste? Apysakos analizė atskleidžia, kad moteriškos lyties, ne galios ir našlės socialinės kategorijos XIX a. Lietuvoje tampa pagrindu diskriminacijai ir veikia išvien kartu stumdamos Vilkienę ir jos šeimą į visuomenės paribius. Tačiau svarbu ir tai, kad apysakoje ryškėja ne tik sąveikinis tapatybės dalių, dėl kurių žmonės diskriminuojami, efektas, bet ir įveikos modusai.Vilkienę įgalina bendruomenės ir kitos pažeidžiamos moters solidaru mas bei motiniška galia veikti. Raktažodžiai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, sąveikos teorija, daugialypė diskriminacija, Kimberlé Crenshaw, diskriminacija, priespauda, socialinės kategorijos, lytis, moteris, negalia, įgalinimas.

ENBased on the feminist approach of interaction theory, the authors of the article examine the interplay between two social categories—gender and disability—in Gabrielė Petkevičaitė-Bitė’s short story “Vilkienė.” Gender and ill health are fundamental paradigms of Petkevičaitė-Bitė’s identity, life, and creativity. Ramunė Bleizgienė and Aistė Birgerytė have noted the evident interrelation of gender and disability in Bitė’s life and creative imagination; however, they analyze these two categories as acting separately. Both scholars reveal the negative impact of the patriarchal and positivist values of Bitė’s father on writer’s life and self-perception, but they do not articulate the broader system of power relations within which Bitė constructed her life, her autobiographical and fictional texts. The article explores the mechanisms of oppression that condemn a widow of many children to a life of poverty and the forms of resilience that help her to overcome exclusion in the short story “Vilkienė.” The analysis of the text shows that in nineteenth-century Lithuania, the discriminatory social categories of the female gender, disability and widowhood work hand in hand, pushing Vilkienė and her family to the margins of society. However, the short story reveals not only the interactive effect of discriminated identities, but also the modes of overcoming it. Vilkienė is empowered by the solidarity of the community and other vulnerable women, and by her motherly power to act. Keywords: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, interaction theory, intersectional theory, Kimberlé Williams Crenshaw, discrimination, oppression, social categories, gender, woman, disability, empowerment.

• Daugialypė diskriminacija sveikatos sistemoje: negalią turinčių moterų atvejis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2015, 11, 98-113.
• Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: neįgalaus kūno asmens savivokos formavimosi įtampa. Literatūra 2006, 48 (6), 42-58.
• Gabrielės Petkevičaitės-Bitės "nervai" - moters tapatumo komplikacijos. Colloquia 2010, 23, 32-52.
• Gyvatės kojos. Negalios samprata gyvenimo pasakojimuose. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. 354 p.
• Lietuvos katalikų dvasininkija 1863 metų sukilimo išvakarėse.. Vilnius : Eugrimas, 2010. 352 p.
• Privati tyla, vieši balsai: moterų tapatybės kaita XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 361 p.