Stalo kalno paleoreljefo tyrimai Vilniuje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Stalo kalno paleoreljefo tyrimai Vilniuje
Alternative Title:
Investigations of paleorelief of Stalo mountain in Vilnius
In the Journal:
Miestų praeitis. 2012, 3, p. [1-12]
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Archeologija; Geologija; Istorija; Istorija (XIX-XX a.); Kalnai; Lietuva; Miestai; Paleoreljefo pokyčiai; Radiniai, archeologiniai; Stalo kalnas; Teritorijos; Tyrimai; Tyrimai (tyrinėjimai), archeologiniai; Vilnius.
EN
Archaeology; Changes of the Paleoreljef; Cities; Finding, archaeological; Geology; History; History (XIX-XX c.); Lithuania; Mountains; Research; Research, archaeological; Territories; Vilnius; Vilnius, Stalas mountain.
Summary / Abstract:

LTStalo kalnas, kartu su kitomis – Kreivąja, Plikąja ir Bekešo – kalvomis, sudarė Kreivąją pilį-miestą. Straipsnio tikslas yra rekonstruoti Stalo kalno pirminį reljefą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasitelkti geofiziniai, geologijos, istorijos ir kartografijos metodai. Nustatyta, kad šių dienų Stalo kalnas yra gerokai pakitęs, lyginat su XIV a. situacija. Šiuo metu tai 1,4 ha aikštelė. Tokį vaizdą kalnas įgavo po XIX-XX a. niveliavimo darbų. Pirmoji stambi ardomoji invazija buvo padaryta statant carinę tvirtovę 1831 m., kita - 1955 m., kuomet buvo pradėta įrenginėti Dainų slėnio estrada. Nustatyta, kad kalnas prieš minėtus darbus buvo 2-4,5 m aukštesnis, o kalno šlaitai buvo išvagoti raguvomis. Geofiziniai-geologiniai tyrimai parodė, kad pietinėje ir šiaurinėje Stalo kalno dalyje buvo dvi aukštumos, kurias praeityje skyrė iki 45 m pločio raguva. Ši raguva lokalizuojama dabartinės aikštelės centrinėje dalyje ir driekėsi rytų-vakarų kryptimi. Vizualiai raguva dalino kalną į dvi dalis. Toks reljefas buvo vaizduojama XVIII a. – XIX a. pradžios Vilniaus miesto planuose, todėl šiuolaikinių tyrimų duomenys leidžia neabejoti kai kuriais senosios kartografijos duomenimis. Dabartinė Stalo kalno aikštelė buvo suformuota iš atskirų aukštumų, jas nukasant, o neigiamas reljefo formas užpilant gruntu. Dalis buvusių raguvų buvo naudojama kaip potencialūs keliai pilies-miesto viduje ir susisiekimui su išore, o aukštumų išsidėstymas buvo patogus ne tik gynybai nuo Antakalnio ir Užupio pusės, bet ir tiko dominuojančių aukštumų gynybai įsiveržus priešui į vidinę pilies-miesto erdvę.

ENThe Table (Stalo) hill, along with other hills – the Curved (Kreivoji), the Bleak (Plikoji), and the Bekesh (Bekešo) – made the Curved City-Castle. The aim of the article is to reconstruct the Table hill’ original relief. Geophysical, geological, historical and cartographic methods were used for this purpose. It has been established that today the Table hill has changed considerably, comparing it with the 14th century. Currently, it is square of 1.4 ha. Such shape formed after the levelling works of the 19th-20th centuries. The first major destructive invasion was made by the construction of the czarist fortress in 1831, the other one was done in 1955, when the construction of the Song Festival’s stage was started. It was identified that the hill was taller by 2-4.5 m before the above-mentioned works, and its slopes were hanged with ravines. Geophysical-geological surveys showed that there were two heights in the southern and northern part of the Table hill which had been separated by a 45-meter wide ravine in the past. This ravine was situated in the central part of the current site and traversed to east-west direction. Visually the ravine divided the hill into two parts. Such relief was described in the 18th – the beginning of 19th century’s Vilnius city plans, thus modern research enables to have no doubts on some data of the old cartography. The current site of the Table hill was formed from individual heights by demolishing them and filling the negative forms with the primer. A part of the former ravines were used as potential roads inside the city-castle and for communication with the outside, while the location of the heights was convenient not only for the defence from the side of Antakalnis and Užupis, but also for the defence of the dominant heights when the enemy invaded the inner area of the city-castle.

ISSN:
2029-4220
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46430
Updated:
2020-08-22 11:08:40
Metrics:
Views: 33    Downloads: 1
Export: