Užmirštoji Vilniaus pilis
LTVilniečiai ir į miestą atvykę svečiai pačiame centre mato Gedimino pilies liekanas, stovinčias ant tuo pat vardu pavadinto kalno. Gedimino kalno papėdėje stūkso Valdovų rūmai, atstatyti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Rūmai ir kalno papėdėje stovintys kiti pastatai, kartu su Vilniaus katedra, priklausė kitai — Žemutinei - piliai. Abi pilys susilaukia daug tiek visuomenės, tiek mokslininkų dėmesio. Naujausiais archeologinių tyrimų duomenimis Gedimino kalnas apgyvendintas buvo jau VII-V a. pr. Kr., o medinė pilis ant jo pastatyta XIII a. pirmoje pusėje. Vis dėlto ne visi vilniečiai žino, o jeigu ir yra girdėję, tai mažai ką galėtų papasakoti apie Vilniuje viduramžiais stovėjusią trečiąją pilį. Tačiau „trečioji“ dar nereiškia vėliausiai pastatytąją. Priešingai, paskutiniai archeologiniai duomenys liudija, kad ji galėjo stovėti jau XI-XII a., t. y. buvo ankstesnė nei Gedimino kalno pilis. Tyrėjai ją aptiko vėliausiai. Dar visai neseniai žinios buvo labai skurdžios ir daugiau apie pilį sužinota paskutiniais dešimtmečiais, kuomet mokslininkai, panaudoję archeologinius, kartografinius, geologinius ir ypač modernius geofizikinius tyrimų metodus, ištyrė dabartinę Kalnų parko teritoriją, apaugusią mišku ir istoriškai vadintą Altarija, arba Sapieginės kalvomis. Kokias paslaptis atskleidė minėtieji tyrimai ir bus aptariama šiame straipsnyje apie trečiąją Vilniaus pilį, vadintą Kreivąja. [Iš straipsnio, p. 13]
- Dainų slėnio paslaptys / Saulius Sarcevičius. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 62-74.
- Devynios absoliučios datos iš Gedimino kalno tyrimų / Ramūnas Šmigelskas. Archaeologia Lituana. 2018, t. 19, p. 100-119.
- Ką ankstyvieji rašytiniai šaltiniai byloja apie Kreivosios pilies vietą / Stephen C. Rowell. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 112-127.
- Stalo kalno paleoreljefo tyrimai Vilniuje / Saulius Sarcevičius. Miestų praeitis. 2012, 3, p. [1-12].
- Vilniaus miesto istorija / Mykolas Balinskis ; iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė ; iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė. Vilnius : Mintis, 2007. 475 p.
