Postmodernus komizmas: parodija ir pastišas posovietinėje Juozo Erlicko prozoje

LTAktualizuojant postmodernios ir komiškosios literatūros tyrimų Lietuvoje būklę, straipsnyje tiriama parodijos ir pastišo raiška, jų tarpusavio ryšys, santykio su hipotekstais pobūdis Juozo Erlicko Knygos (1996, 19982, 20063) ir History of Lithuania (2000) prozos tekstuose. Parodijos ir pastišo sampratos apibrėžiamos, jų tarpusavio santykis nustatomas remiantis postmodernizmo teoretikų Lindos Hutcheon, Fredrico Jamesono, Rose A. Margaret ir kt. darbais. Tiriama, kokio pobūdžio santykį Erlicko tekstai kuria su socrealizmo, nacionalinės lietuvių ir pasaulinės literatūros kūriniais. Atlikta analizė leidžia identifikuoti, kad Erlicko parodija yra difuzinė, bene visais atvejais ironiška ir kritiška socrealizmo metodu parašytų tekstų ir / ar Lietuvos sociokultūrinės tikrovės atžvilgiu. Su kitokio pobūdžio literatūriniais hipotekstais mezgamo santykio pobūdis dažniausiai yra pastišinis. Itin dažnai parodija ir pastišas susipina, funkcionuoja skirtinguose to paties teksto lygmenyse. Raktažodžiai: parodija, pastišas, intertekstualumas, postmodernizmas, komizmas, Juozas Erlickas.

ENIn the context of the state of research on postmodern and comic literature in Lithuania, the article examines the expression of parody and pastiche, the relationship between them, and the nature of their connections with hypotexts in the Juozas Erlickas’ prose texts of Knyga (1996, second ed. 1998, third ed. 2006) and History of Lithuania (2000). The concepts of parody and pastiche are defined, their relationship is determined based on the works of postmodernist theorists: Linda Hutcheon, Fredric Jameson, Rose A. Margaret, etc. The article examines the nature of the relationship between Erlickas’ texts and works of socialist realism, national Lithuanian, and world literature. The analysis allows to identify that Erlickas’ parody is diffuse, almost in all cases ironic and critical of texts written in the socialist realism method and/or the sociocultural reality of Lithuania. The nature of the relationship with other types of literary hypotexts is usually pastiche. Very often, parody and pastiche intertwine and function on different levels of the same text. Keywords: parody, pastiche, intertextuality, postmodernism, humour, Juozas Erlickas.

• Didaskaliniai epizodai Juozo Erlicko ir Herkaus Kunčiaus dramaturgijoje. Literatūra (Vilnius) 2016-2017, 58/59 (1), 113-128.
• Dioniso sugrįžimas: chtoniškumas, postmodernizmas, tyla. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. 206 p.
• Kas iš tikro naujausia?: postmodernizmas kaip konjunktūra. Darbai ir dienos 2003, 33, 203-210.
• Lietuvių proza: krizė ar atsinaujinimas: lūžio ir pervartų laikas. 1989-2002. Darbai ir dienos 2002, 31, 37-54.
• Mitopoetika lietuvių prozoje: tekstų interpretacija. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999. 154 p.
• Naujausioji lietuvių dramaturgija. Naujausioji lietuvių literatūra: (1988-2002). Vilnius: Alma littera, 2003. P. 225-258.
• Pastišas lietuvių literatūroje: žaidimas klasikų kaukėmis. Gimtasis žodis 2009, 1, 15-23.
• Postmodernism in Lithuanian literature.. Athena 2007, 3, 135-155.
• Simuliakrinė tikrovė XX a. 6-ojo dešimtmečio lietuvių romane: Nerijus Brazauskas.. Colloquia 2007, 18, 92-102.
• Sovietinės lietuvos poezija: avangardizmas ir postmodernizmas. Literatūra (Vilnius) 2001, 43 (1), 29-49.
• Su rimto juokdario kauke: Juozo Erlicko retorinė komunikacija. Darbai ir dienos 2003, 33, 169-202.
• Transitions of Lithuanian postmodernism: Lithuanian literature in the post-Soviet period. Amsterdam ; Rodopi, 2011. 363 p.
• Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis: Lietuva, 1940-1990.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 576 p.