Su rimto juokdario kauke : Juozo Erlicko retorinė komunikacija

LTDarbe siekiama atskleisti retorinės komunikacijos ypatumus Juozo Erlicko kūryboje. Nagrinėjami J. Erlicko retoriniai kodai: buržuazinis ir politinis rašymo kodai, intencija komunikuoti ir žaidimas su adresatu, žaidimas kalbos štampais ir retorinės kultūros elementais, karnavališkumo principas ir retorinės kaukės. Daug dėmesio studijoje skiriama autoriaus pasirodymui tekste ir oratoriaus prisistatymui auditorijai, oratoriaus pozicijoms ir vaidmenims, dialogui su menamu pašnekovu. Daroma išvada, kad naudodamasis įvairiomis retorinėmis priemonėmis, autorius kuria originalią meninę erdvę, kurioje transformuojamos kasdienio pasaulio realijos, paneigiami įprasti dėsniai siekiant atskleisti absurdiškos būties, alogizmų ir komiško tragizmo kupiną virtualią tikrovę. Pateikdamas savo tekstus tarsi žaidimą, J. Erlickas ne tik suintriguoja adresatą, bet ir paskatina jį dalyvauti kūrinio prasmės kūrimo procese, be to, sudaro tiesioginio autoriaus ir skaitytojo kaip lygiaverčių partnerių komunikavimo iliuziją. Peržengdamas rašytojo ir skaitytojo santykių ribas, J. Erlickas tampa autoriumi-oratoriumi, nuolat jaučiančiu auditorijos egzistavimą, bendraujančiu su ja ir net nuspėjančiu galimas jos reakcijas. J. Erlickas sąmoningai siekia komunikuoti su adresatu, o jo kūryba skatina ne tik suvokti tekstą, bet ir sukelia tam tikrą adresato reakciją - pasibjaurėjimą, susižavėjimą, nuostabą, juoką. Autorės nuomone, aktyvus auditorijos įtraukimas į teksto suvokimo procesus leidžia rašytoją laikyti postmoderniu oratoriumi.Reikšminiai žodžiai: Adresatas; Figūros; Ironija; Juozas Erlickas; Karnavalas; Kodai; Komizmas; Kūryba; Retorika; Retorinė komunikacija; Addressee; Carnival; Codes; Comicality; Figures; Irony; Juozas Erlickas; Rhetorical communication; Rhetorics.

ENThe article focuses on the presentation of J. Erlickas as a writer whose works are distinguished by the use of figures employed by classical and modern rhetoric. With the help of these figures, the writer is able to achieve the maximum of efficiency in making the reader understand the main idea of his texts. In addition, these figures help the author to create his personal virtual world which, in many cases, is a humorous transformation of the real world. First, J. Erlickas' writings are analysed from the point of view of the theory of rhetorical codes described by R. Barthes. According to this theory, J. Erlickas' works exhibit the codes of bourgeois and political writing; even more so, it is these codes that help him to create the absurdity of his virtual world. Another major area of the investigation deals with the analysis of J. Erlickas' works as a game (this interpretation is based on the theory of art as a game advanced by H.G. Gadamer) and as a carnivalesque (the application of the theory of M. Bakhtin). The conscious effort of the writer to involve the reader into the play by means of his text helps the author to create an illusion of direct communication between the writer ant the reader. One more point discussed in the article is the role that J. Erlickas attributes to the audience. His writings demonstrate that the author is really trying to communicate with his readers directly by predicting their possible reactions and reacting to them. [text from author]