Simuliakrinė tikrovė XX a. 6-ojo dešimtmečio lietuvių romane : Nerijus Brazauskas

LTŠiame straipsnyje analizuojamas meninės tikrovės kūrimas XX a. 6-ojo dešimtmečio lietuvių romane. Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus "Kalvio Ignoto teisybė (1-2, 1948--49), Jono Dovydaičio "Dideli įvykiai Naujamiestyje" (1953), Jono Usačiovo "Nemunas laužia ledus" (1956), Alfonso Bieliausko "Rožės žydi raudonai" (1959), Antano Venclovos "Gimimo diena" (1959) buvo sukurti socrealizmo pagrindu. Romanistų kūriniuose skaitytojui skleidžiama komunistinė ideologija, o tai darant sukuriama simuliakrinė tikrovė. Skaitytojui peršama tokia socialistinio gyvenimo realybė, kurią sudaro, Jeano Baudrillard’o žodžiais tariant, pirmojo laipsnio simuliakrai, kurie yra paremti vaizdu, imitacija ir falsifikavimu. Falsifikuodami istorinius, ekonominius, socialinius, politinius faktus ir realijas, autoriai vykdo propagandą. Siūlydami skaitytojui prekę (planinę ekonomiką, nemokamą mokslą, gydymą) ir prekinį ženklą (Tarybų Sąjungos vėliavoje buvusius simbolius) romanistai reklamuoja falsifikatą, padirbinį, simuliakrą. Romanistų kūriniai rodo, kad, pradėjus funkcionuoti simuliakrui, pats sociumas tampa reklama. Kūriniuose romanistai aktualizuoja schematiškumo, teigiamo herojaus, klasių kovos, patetinės retorikos, ideologinės priešpriešos, religijos ignoravimo principus. Kita vertus, jie priima keletą naujų literatūrinių sprendimų: akcentuoja pavadinimą, vieną svarbiausių parateksto elementų, panaudoja lietuvių liaudies dainas, sukuria herojiniam epui būdingą herojų, komunikuoja su numanomu skaitytoju. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Romanas; Socialistinis realizmas; Simuliakras; Tikrovė; Lithuanian literature; Novel; Socialist realism; Simulacrum; Reality.

ENThe article discusses the creation of reality in the Lithuanian novel of the 60's. It examines the novels based on Socialist realism: The Truth of Smith Ignotas by Aleksandras Gudaitis-Guzevičius (v. 1-2, 1948-49), Great Developments in Naujamiestis by Jonas Dovydaitis (1953), The Nemunas River is Breaking Ice by Jonas Usačiovas (1956), Roses have Red Blossoms by Alfonsas Bieliauskas (1959), and Birthday by Antanas Venclova (1959). In promoting the principles of communist ideology, the authors create a reality of simulacra. They try to sell to the reader a reality of socialist life consisting of what Jean Baudrillard referred to as first level simulacra. By falsifying historical, economic, social, and political facts and realities, novelists conduct propaganda of communist ideology, which is similar to advertising. By trying to sell a commodity (the planned economy adored by the Party) and its trademark (the symbols displayed on the flag of the Soviet Union), novelists advertise a counterfeit product. After the product begins to function, the society itself becomes an advertisement. On the artistic plane these authors apply popular schematic concepts of Socialist realism: present the positive hero (who is invariably a communist), class struggle, pathetic rhetoric, ideological opposition, and defiance of religion. On the other hand, writers also make a few literary decisions quite new for then context: they emphasize the title, make use of Lithuanian folk songs, create a hero typical of a heroic epos, and communicate with the implied reader. [From the publication]