Jaunimo neintensyvaus darbo savitumai Lietuvoje (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jaunimo neintensyvaus darbo savitumai Lietuvoje (XIX a. pabaiga – XX a. pirmoji pusė)
Alternative Title:
Specific features of non-intensive youth work in Lithuania (end of the 19th-first half of the 20th c.c.)
In the Journal:
Lituanistica. 2002, Nr. 1, p. 42-56
Keywords:
LT
Jaunimas; darbas; tradiciniai papročiai; Lietuvos etnologija.
EN
Youth; work; traditional customs; Lithuanian ethnology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje keliamas tikslas atskleisti jaunimo neintensyvaus darbo sambūrių reikšmę jaunimo bendruomeniniam gyvenimui, pabrėžiant lyčių specifiką. Šio tikslo siekiama nagrinėjant jaunimo elgseną svarbiausių jaunimo neintensyvaus darbo gamybinių (vakaronių, plunksnų plėšymo, naktinio drobių saugojimo ir naktigonės), dalinai ir gavybinių sambūrių (laukinės augmenijos vaisių ir laukinės gyvūnijos gavybos) metu, apžvelgiant jų specifiką pagal lytį bei nustatant jų socialinę reikšmę. Tuo tikimasi prisidėti prie jaunimo socializacijos ir diferenciacijos pagal lytį problemų sprendimo, tuo prisidedant prie K. Rob V. Wikmano, M. Sarmelos, T. Bernštam ir kitų etnologų šiai problematikai skirtų tyrinėjimų. Straipsnyje daroma išvada, kad neintensyvaus darbo gamybinių suėjimų specifika skatino atskirų jaunimo grupių socialinį sutelktumą ir turėjo reikšmę formuojantis teritorinėms jaunimo bendrijoms. Sambūriai natūraliai įsiliedavo kartu ir patys sudarydavo kaimo jaunimo bendrijos ir kaimo bendruomenės metų ciklą, formavo skirtingų ir tos paties lyties jaunimo tarpusavio bendravimo patirtį. Kiek mažesnę socialinę svarbą turėjo neintensyvaus darbo gamybinių suėjimų specifika. Tačiau ir šie sambūriai turėjo didesnę reikšmę ekstensyvaus žemės ūkio rajonuose, kur pirmykščio gyvenimo būdo (rinkėjo ir medžioklio) patirtis buvo reikšmingas išgyvenimo ir tarpusavio bendravimo šaltinis ne tik piemenims, bet ir jaunimui.[autoriaus tekstas].

ENThe article raises the aim to reveal the significance of young people’s non-intensive labour confluences to their community life, emphasizing the specifics of sexes. The said aim is reached for through studying young people’s behaviour during the most important non-intensive labour production (get-togethers, parties, guarding of linen at night, etc.) and partially output related confluences (extraction of wild plant fruits and wild animals), overviewing its specifics against sexes and identifying its social meaning with the aim to contribute to resolution of the problems, pertaining to young people’s socialization and differentiation according to the sexes by accompanying the studies, dedicated to the said issues by K. Rob V. Wikman, M. Sarmela, T. Bernštam and other ethnologists. The article comes up to the conclusion that the specifics of the non-intensive labour production confluences encouraged the social amassment of individual groups of young people and was significant for shaping the territorial young people’s communities. The confluences naturally merged and shaped the year cycle of the rural young people’s community and the whole rural community itself and shaped the experience of mutual communication of young people of the same and with the different sex. The specifics of non-intensive labour productive confluences had to a certain extent smaller social importance. However such confluences also had a large significance in the areas of extensive rural economy, where the experience of primitive lifestyle (hunters and pickers) was a significant source of survival and mutual communication both to shepherds and young people as a whole.[the author’s text].

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13152
Updated:
2018-12-17 11:01:07
Metrics:
Views: 61    Downloads: 1
Export: