Pivašiūnų Žolinės atlaidai : 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pivašiūnų Žolinės atlaidai: 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis
In the Journal:
Istorija [History]. 2004, Nr. 59/60, p. 93-112
Keywords:
LT
Atlaidai; Liaudies pamaldumas; Piligrimystė; Pivašiūnai; Religinis gyvenimas; Tradicija; Šv. paveikslas; Švenčiausioji Mergelė Marija; Žolinė.
EN
Assumption of the Blessed Virgin; Blessed Virgin Mary; Church festival; Feast day; Folk devotion; Piligrimage; Pivašiūnai; Religious life; Saint painting; Tradition.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas Pivašiūnų Žolinės atlaidų tyrimams. Pagrindiniai straipsnio uždaviniai: nustatyti, kiek reikšmingi atlaidai; aptarti šventintų Žolinės žolynų vartojimo papročius, pasekti maldininkų vykimo į Pivašiūnų atlaidus būdus, kryptis; panagrinėti šventinę prekybą, jos mastą ir sudėtį; aptarti tradicijų gyvybingumo klausimus šių dienų atlaiduose. Valstybinė šventė Pivašiūnų atlaidams suteikia ypatingos svarbos išraišką. Pivašiūnų atlaiduose vyrauja religiniai siekiai; dauguma apklaustųjų atlaidininkų vyksta tik iškilmių bažnyčioje laikui. Pagrindinis atlaidų akcentas – sakrali erdvė, apimanti šventorių ir iš dalies greta esančias kapines. Pivašiūnų atlaiduose esminis akcentas yra pirmoji atlaidų diena, t. y. sekmadienis ir Žolinės šventė. Žolinės dieną šventinamos sakramentalijos. Į Pivašiūnus susirenka daugiau kaip 10 tūkstančių maldininkų. Dalis maldininkų atvyksta iš gana tolimų Lietuvos miestų ir vietovių, tačiau Pivašiūnų atlaiduose vyrauja regioninė piligrimystė. Užsienio ir tolimų Lietuvos vietovių piligrimams Pivašiūnai ir atlaidai yra ir religinio turizmo objektas. Nors atlaiduose aktyviai reiškiasi prekybininkai, jie bendroje atlaidininkų struktūroje ir veikloje yra nežymūs. Prekyba tradiciškai orientuota į religinės ir tradicinės atlaidų atributikos, galanterijos gaminių platinimą. Nereikšmingi atlaidų prekyboje buities reikmenys, o poatlaidinėjė veikloje įvairūs atrakcionai ir reginiai.

ENThe article is devoted to the research of atlaidai (religious festivals at country churches and shrines to which the faithful of Lithuanian make annual pilgrimages in quest of theological indulgences) during Žolinė (Assumption Day) celebrations in Pivašiūnai. The main tasks of the article are as follows: to determine the degree of importance of atlaidai; to discuss the customs of consumption of sanctified Žolinė herbs; to trace the methods and directions of pilgrims’ travelling to atlaidai in Pivašiūnai; to consider festive trade, its scale and composition; to discuss the issues of the viability of traditions during nowadays atlaidai. The national holiday gives an expression of particular importance of atlaidai in Pivašiūnai. Atlaidai in Pivašiūnai are dominated by religious aspirations; a vast majority of respondent atlaidai participants come only to the time of the church ceremony. The main highlight of atlaidai is the sacred space that includes the churchyard and the nearby cemetery. The essential focus of atlaidai in Pivašiūnai is the first day of atlaidai, i.e. Sunday and the holiday of Žolinė. Some pilgrims come from a fairly remote Lithuanian cities and towns, but regional pilgrimage dominates at atlaidai in Pivašiūnai. For piligrims from abroad and remote places of Lithuania, Pivašiūnai and atlaidai are also an object of religious tourism. Although traders are active during atlaidai, they are not significant in the overall structure and activities of atlaidai participants. Trade is traditionally focused on religious and traditional atlaidai merchandise and distribution of haberdashery. Household supplies take an insignificant part in atlaidai trade, and various attraction activities and shows are also carried out after atlaidai.

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20424
Updated:
2018-12-20 23:02:04
Metrics:
Views: 101    Downloads: 7
Export: