Lietuviškojo tapatumo apraiškos grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyne
LTStraipsnio tikslas – remiantis grįžusių iš užsienio vaikų sakytinės kalbos tekstyno pavyzdžių su leksemomis Lietuva, lietuvis, lietuviškas ir lietuviškai analize, parodyti kaip per šių leksemų vartoseną skleidžiasi vaikų lietuviškasis tapatumas. Atliekant tyrimą norėta pasižiūrėti, kaip grįžę iš užsienio vaikai suvokia Lietuvą, kas jiems (ne)patinka Lietuvoje, kokius Lietuvos, lietuvių ir pan. požymius išskiria ir t. t. Tyrimo medžiagą sudaro 73 vaikų (8–12 metų) duomenys. Pavyzdžiai su minėtomis leksemomis rinkti iš pusiau struktūruoto interviu pirmosios dalies „apšilimo“, kurioje mokiniai prisistatė, pasakojo apie šeimą, draugus, gyvenamąją vietą ir pan. Šioje interviu dalyje vaikų taip pat buvo klausiama, kas jiems Lietuvoje patinka, gal nepatinka, kodėl. Išanalizavus rastus pavyzdžius paaiškėjo, kad plačiausiai grįžusių iš užsienio vaikų lietuviškasis tapatumas skleidžiasi per socialinį ir kultūrinį aspektus, tai reikšmingai kreipia į adaptacijai svarbius veiksnius. Esminiai žodžiai: grįžusių iš užsienio vaikų kalba, Lietuva, lietuviškasis tapatumas, tekstynas, aspektas, etnolingvistika.
ENThe aim of the article is to analyse the spoken corpus samples with the lexemes Lietuva, lietuvis, lietuviškas and lietuviškai of the repatriated children and to show how the children's Lithuanian identity expressed through the use of these lexemes. The aim of the research was to explore the perception of Lithuania among the repatriated children, what they (dis)like in Lithuania, what characteristics of Lithuania, Lithuanians, etc., they identify, etc. The research material consists of data from 73 children (aged 8-12). Examples of these lexemes were collected from the first part of the semi structured interview "warm-up", in which the pupils introduced themselves, talked about their family, friends, place of residence, etc. In this part of the interview, the children were also asked what they like in Lithuania, what they don't like and why. The analysis of the examples found showed that the Lithuanian identity of the repatriated children is most broadly expressed through social and cultural aspects. This significantly points to factors important for adaptation. Keywords: repatriated children language, Lithuania, Lithuanian identity, corpus, aspect, etchnolinguistics.
- Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė. Taikomoji kalbotyra 2015, 7, 1-25.
- Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus.. Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 173-187.
- Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos. Verbum 2022, 13, 1 pdf (13 psl.).
- Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 114 p.
- Kalba. Tauta. Valstybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 291 p.
- Kultūrinė lingvistika: teorinės prielaidos ir metodai. DARBO definicijos "Slavų ir jų kaimynų aksiologiniame leksikone" (LASiS) pavyzdys. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1, Teorinės prielaidos ir interpretacijos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 24-45.
- Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija.. Vilnius : Tyto alba, 2008. 277 p.
- Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu). Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 289 p.
- Svetimkalbių vaikų produkuojamos sakytinės lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymas. Taikomoji kalbotyra 2022, 17, 137-165.
- "The Corpus of Lithuanian Children Language": development and application for modern studies in language acquisition. Kalbotyra 2018, 71, 7-25.
