Įveikti atskirtį: grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija
LTMokslo studijoje, remiantis kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, nagrinėjama grįžusių mokinių sociokultūrinė aplinka, išskiriant pagrindinius veiksnius, lemiančius kalbines grįžusių iš užsienio mokinių integracijos aplinkybes, aptariamos priežastys, lemiančios vienos kalbos pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu. Vertinant kalbinių nuostatų ir motyvacijos mokytis lietuvių kalbos svarbą, nagrinėjamos grįžusių iš užsienio mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos socialinės vertės ir kalbinės tapatybės, aptariami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai ir jų įveikos sąlygos. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Reemigracija; Lietuvių kalbos mokymas; Dvikalbystė; Daugiakalbystė; Re-emigration; Lithuanian language teaching; Mother tongue education; Bilingualism; Multilingualism.
- Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos / Lina Bikelienė, Rita Juknevičienė, Nida Poderienė, Joana Pribušauskaitė, Aurelija Tamulionienė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
- Models for organising the education of Ukrainian children who have fled the war in Lithuanian municipalities: psychological, material, and linguistic support / Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. Social sciences (Basel). 2023, 12, 334, p. 1-15.
- Mokinių kalbinės nuostatos lietuvių ir anglų kalbų atžvilgiu / Loreta Vilkienė, Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 121-156, 293-294.
- "Norvegijoj pagrindinė kalba buvo norvegų, o lietuvių – tik namuose, Lietuvoj lietuvių kalba staiga virto pagrindine, o norvegų iš viso dingo" / Gabrielė Puplauskaitė Kristina, Jakaitė-Bulbukienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2022, 33, p. 7-36.
