Išsaugoti savastį ar supanašėti? Žydų mokyklų reformos Lietuvoje Nikolajaus I laikais

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Išsaugoti savastį ar supanašėti? Žydų mokyklų reformos Lietuvoje Nikolajaus I laikais
Alternative Title:
To preserve one's own or to assimilate? The reforms of jewish schools in Lithuania under tsar Nikolai I
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2003, t. 34, p. 235-254. Lietuvos tautinės mažumos: lenkai, rusai, žydai
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Lietuva; Rusijos imperija; Rusinimas; Švietimo sistema; Švietimo sąjūdis; Žydai; Žydų bendruomenė; Žydų mokykla; Žydų mokyklos Lietuvoje XIX a.; Žydų mokyklų reforma; Žydų švietimas
EN
Educational system; Jewish Education; Jewish Enlightenment; Jewish Schools in Lithuania in the XIXth Century; Jewish community; Jewish school; Jews; Lithuania; Russian Empire; Russification; The Reform of Jewish Scholl
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atskleidžiamos XIX a. 5-6 dešimtmetyje Lietuvos teritorijoje vykdytas švietimo reorganizacijos. Tai buvo laikotarpis, kai vyko lūžis, kurio metu „vokiškojo“ švietimo šalininkai, baigusieji valdiškąsias žydų mokyklas, ėmė remti švietimą, orientuotą į įsiliejimą į rusiškąją visuomenę. Kiseliovo komiteto pastangomis paskelbtos 1844 metų „Nuostatos“ ir žydų švietimo reformų projektai siekė įvesti valdžios kontrolę visų lygių ir tipų žydų mokykloms, taip pat įgalino steigti specialias valdiškąsias pavyzdines žydų mokyklas. Tačiau pastarosios nesulaukė didelio pasisekimo tarp žydų, nors visiškai panašaus tipo privačiose žydų mokyklose mokėsi nemažai abiejų lyčių jaunimo. Kai kurios iš šių mokyklų buvo pertvarkytos į valdiškąsias, kitos apie 1850 metus virto mergaičių mokyklomis. Berniukams palikus valdžios išlaikomas mokyklas, jų skaičius iki 1855 metų labai sumažėjo. Konfliktai žydų bendruomenėje, skundai valdžios organams dėl kai kurių jos narių elgesio, argumentuojant esą kai kurie turtingesnieji persekioja kitus žydus, kurie siunčia savo vaikus į valdiškąsias mokyklas, buvo pagrįsti ne tiek pasaulietiško švietimo vengimu, kiek tuo, kad turtingesnieji iš tikrųjų pažeidinėjo žemesniųjų žydų sluoksnių socialinį saugumą, vietoj savo vaikų grūsdami į rekrutus vargšų vaikus ir nesąžiningai rinkdami mokesčius. Žydų bendruomenę skaldė ir kiršino ne tiek pasaulietiško švietimo ar rusifikacijos, kiek valdiškosios („krikščioniškos“) kontrolės baimė, nepasitikėjimas valdžios siekių nuoširdumu ir carinės politikos (švietimo ir apskritai socialinių reformų) skatinama korupcija.

ENThe article reveals reorganisations in the field of education, which took place in the territory of Lithuanian in the 5th–6th decades of the 19th c. It was a crucial period when supporters of the “German” education, who graduated from state Jewish schools, started supporting education focused on the assimilation into Russian society. “The Porvisions” announced in 1844 through Kiseliov’s committee efforts and Jewish projects of education reforms intended to introduce state control for all levels and types of schools and also gave permission to establish state sample Jewish schools. However, the latter were not successful among Jews, although a great number of pupils of both genders studies in private Jewish schools of a very similar type. Some of these schools were reorganised into state schools, other were reorganised into schools for girls in 1850. The number of state schools for boys decreased considerably before 1855. Conflicts in the Jewish community, complaints to the governing authorities on the behaviour of some of the members of the community claiming that some richer members of the community prosecute other Jews, who send their children to state schools were based not so much on the avoidance of secular education, but on the fact that wealthier members of communities violated the social security of lower layers of Jews by sending to recruits children of the poor instead of their own children. The Jewish community was divided and incited not so much by secular education or the Russification, but by the fear of state (“Christian”) control, distrust of the governing authorities and the corruption encouraged by the tsarist politics (education and social reforms in general).

ISSN:
1392-0588, 2335-8769
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/24676
Updated:
2018-12-17 11:13:19
Metrics:
Views: 7    Downloads: 5