Baltų christianizacija ir Kryžiaus karai: istoriografinio atminties modelio raida XIX-XX a. Lietuvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baltų christianizacija ir Kryžiaus karai: istoriografinio atminties modelio raida XIX-XX a. Lietuvoje
Alternative Title:
Christianization of the Balts and Crusades: the evolution of historiography memory model in Lithuania (the 19th -20th c.c.)
In the Journal:
Tiltai. Priedas . 2007, Nr. 36, p. 147-163
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Baltai; Christianizacija; Istorija (XIX-XX a.); Istoriografija; Istoriografiniai atminties modeliai; Karai; Kryžiaus karai; Kultūra; Lietuva; Miestai; Modeliai; Religija
EN
Christianisation; Christianization; Cities; Crusades; Culture; Historiography; History (XIX-XX c.); Lithuania; Model; Models of historiography memory; Religion; The Balts; War
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje teigiama, kad dabartiniu metu baltų genčių christianizacija ir vykęs Kryžių karų procesas suprantamas nevienodai: XIX a. nacionalinės inteligentijos buvo atmestas bendras lietuvių – lenkų kultūros paveldas. Dėl to Lietuvos christianizacija buvo pateikiama iš neigiamos pusės, aiškinant, kad lenkų apaštalai į Lietuvą atnešė baudžiavą ir polonizaciją. Kai buvo sukurta Lietuvos valstybė ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, požiūris į christianizaciją nepakito, nes tebevyko politinis Lietuvos ir Lenkijos konfliktas. Antrojo pasaulinio karo metas ir sovietinė okupacija jokių pakitimų šiame procese nedavė. Nurodoma, kad kalbant apie christianizaciją ir Kryžiaus karus, išskiriami du lietuvių istoriografiniai atminties modeliai – aušrininkų ir sovietinis. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo XIX a. buvo stengiamasi parodyti, kad ypatingai lenkai buvo suinteresuoti suklastoti istorinius šio laikotarpio faktus. Teigiama, kad lietuviškosios istoriografijos kūrimas vyko nepalankiomis politinėmis sąlygomis. Įdomu tai, kad aušrininkai teigė, jog krikščionybė yra svetima lietuvių prigimčiai. Pagonybėje buvo matomas tautos galios šaltinis. Katalikiškasis požiūris teigė, kad krikščionybė ne naikino lietuviškąsias kultūros vertybes, o padėjo išlikti ir pakilti į aukštesnį lygį. Įvertinant Lietuvos krikščionėjimo procesą, yra išskiriama keletas bendrų tendencijų. Teigiama, kad tik Lietuvos krikšto jubiliejaus proga buvo kitaip pažiūrėta į Lenkijos vaidmenį.

ENThe Christianization of the Baits and the Crusades process are not conceived ambiguous way at present times. New-born national Lithuanian intelligentsia (Aušrininkai movement) eliminated the common Lithuanian-Polish cultural heritage. Consequently, the Christianization of the Baits (Lithuania's) started to be reflected negative way for this reason. It was emphasized, that Polish apostles brought to Lithuania both corvee and Polonization. The attitude to the Christianization of the Baits (Lithuania's) didn't change generally after the declaration of the independent State of Lithuania (1918) and establishing of the Vytautas Magnus University (1922). The main reason for such attitude was still ongoing Lithuanian-Polish political conflict. The Second World War and the Soviet occupation period didn't bring any general changes in the historiography of Lithuania's Christianization. So, speaking about die Christianization of the Baits and the Crusades process, we distinguish the two models of historiography memory: (a) model of the 1880-1900-ies (Aušrininkai movement period) and the first part of the 20fh C, up to 1940; (b) Soviet times model. [text from author]

ISSN:
1648-3979
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35880
Updated:
2018-12-17 12:08:10
Metrics:
Views: 15    Downloads: 1
Export: