Etnosocialinis mobilumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Gruževskių giminės pavyzdys (XVI a. antroji pusė – XVIII a. pradžia)

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėEtnosocialinis mobilumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Gruževskių giminės pavyzdys (XVI a. antroji pusė – XVIII a. pradžia)
Kita antraštėEthno-social mobility in the Grand Duchy of Lithuania: the example of the Gruževskis family (second half of the sixteenth century - early eighteenth century
AutoriaiDrungilas, Jonas
LeidinyjeLietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2005, 2004/2, p. 53-78
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTDidikai; Etnosocialinis mobilumas
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjamas lenkų bajorų Gruževskių giminės atvykimas ir įsikūrimas LDK ir Žemaitijoje. Pirmasis į LDK atvyko Jonas Gruževskis, tapęs privačios Radvilos Juodojo valdos – Niehnievičių (dab. Baltarusija) vietininku ir padėjęs įsikurti kitiems keturiems savo broliams. Tapęs Šiaulių seniūnijos vietininku, Gruževskis įsigydavo dvarus, kaimus ir taip suformavo stambią Kelmės valdą. Jis ir toliau globojo savo brolius, skirdamas juos savo dvarų vietininkais. Jono Gruževskio sumaniai vykdoma žemėvaldos politika, susigiminiavimas su Žemaitijos valdžios elito gimine – Radziminskiais bei Radvilos Našlaitėlio protekcija nulėmė šios – Kelmės šakos iškilimą ir nuoseklų jos atstovų kilimą karjeros laiptais, o kitos giminės šakos įsiliejo į smulkiąją bajoriją. Kelmės šakos Gruževskių antrosios kartos nuosekli vedybinė politika dar labiau sustiprino giminės įtaką Žemaitijoje ir kaimyniniuose pavietuose. Nuolatinė Radvilų protekcija bei Gruževskių antrosios kartos giminystė su Podbereckiais juos išvedė į Žemaitijos valdžios elitą. Trečiosios Gruževskių kartos tęsiama giminystės tinklo plėtra bei pastovi Radvilų protekcija užtikrino laipsnišką Gruževskių kilimą iki aukščiausių Žemaitijos pareigybių. Galiausiai, susigiminiavę su viena galingiausių XVII a. pabaigos LDK giminių – Oginskiais Gruževskiai išėjo į LDK elitą. Gruževskių giminės istorijos analizė atskleidė vieną iš galimų etnosocialinio mobilumo, vykusio LDK, modelių [Iš leidinio]

ENThe article examines the rise of the noble Polish Gruževskis family after their migration to the Grand Duchy of Lithuania (GDL). Jonas Gruževskis, after arriving in the GDL, became a lieutenant-general for Radvila Juodasis on his private estate. He helped four of his brothers to settle. Gruževskis became an assistant to the Mayor of Šiauliai, acquiring his own estates and villages and putting together the large domain of Kelmė. He appointed his brothers managers of his estates. Hi diligently implemented land acquisition plans and his marriage connection with the élite ruling families of Žemaitija assured the patronage of the Radziminskas and Radvila Našlaitėlis families, the rise of the Kelmė clan and the continual career advancement of its representatives. Other branches of the clan became integrated into the petty gentry. The marriage policies of the second generation of the Kelmė Gruževskis clan further strengthened the family’s influence in Žemaitija. Their intermarriage into the Podbereckis family, earned them a place in the ruling élite of Žemaitija. The third generation of the Gruževskis family continued to construct appropriate matrimonial networks and to enjoy the continued patronage of the Radvila family. This ensured their gradual rise into the highest positions in Žemaitija. Eventually, members of the clan married into the Oginskis family, one of the most powerful in XVII c. GDL. This brought the Gruževskis clan into the highest élite of the GDL.

ISSN0202-3342, 2538-6549
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4031
Atnaujinta2018-12-17 11:38:28
Metrika Peržiūros: 11    Atsisiuntimai: 9