Sidabro lydinių ir monetų radiniai Kernavėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sidabro lydinių ir monetų radiniai Kernavėje
In the Journal:
Numizmatika. 2000, t. 1, p. 67-84
Keywords:
LT
Kernavė; Monetos; Sidabro lydiniai; XIV a. pradžia.
EN
Coins; Coins, Kernavė; Kernavė; Lithuania; Silver Ingots; Silver alloys; The Beginning of the 14th Century.
Summary / Abstract:

LTKernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro penki piliakalniai, įvairių laikotarpių gyvenvietės Pajautos slėnyje, pilkapynas, kapinynas, alkvietė. Kernavė tyrinėjama nuo 1979 metų. Numizmatinių radinių iki šiol aptikta nedaug, nes tyrinėtų paminklų chronologija daugiausia apima vadinamąjį bemonetį laikotarpį. Tik XIII a. pabaigos – XV a. pradžios sluoksniuose Kernavėje aptikta monetų ir sidabro lydinių. 1985 m. tyrinėjant Pilies kalno piliakalnį surastas lietuviškų pusapvalės lazdelės formos sidabro lydinių lobis. Sluoksnis, kuriame surastas lobis ir kuriame likę ryškūs gaisro pėdsakai, pagal visą radinių kompleksą (pasagines seges, keramiką, žalvarinius raktus ir kt.) datuotinas XIV a. vienintelė galima didelio gaisro Pilies kalne data – 1365 m. vasaros pabaiga, kai kryžiuočių kariuomenė, žygiuodama į Vilnių, pakeliui sudegino Kernavę ir Maišiagalą. Per 11 tyrinėjimų sezonų Kernavėje monetų surasta labai nedaug, tačiau visos jos labai retos, unikalios, neturinčios analogijų Lietuvoje. Seniausioji iki šiol aptikta moneta – XIV a. pradžios sidabrinis Liubeko miesto brakteatas. Reti ir unikalūs radiniai iš Kernavės padeda naujai nušviesti atskirus ginčytinus ir neaiškius Lietuvos numizmatikos klausimus. Visos minėtos monetos ir lydiniai papildė Kernavės archeologijos ir istorijos rezervatinio muziejaus fondus.

ENThe complex of Kernavė archaeological monuments comprises five hill forts, different period settlements in Pajauta Valley, barrows, cemetery, and pagan shrine. Kernavė has been investigated since 1979. So far numismatic findings have been scarce, because the chronology of investigated monuments mainly covers the so-called “no coin” period. Coins and silver ingots found in Kernavė date back to the end of the 13th c. – the beginning of the 15th c. A hoard of Lithuanian semi-circular silver bars was found in 1985 on Pilies hill fort. The layer, in which the hoard was found and which contains traces of fire, could be dated to the 14th c. according to the full set of findings (horseshoe form brooches, pottery, brass keys, etc.). The only possible date of a big fire on Pilies hill is the late summer of 1365, when the Crusaders burned Kernavė and Maišiagala on their way to Vilnius. Over 11 seasons of exploration, not many coins were found in Kernavė, yet all of them are very rare, unique, and have no analogies in Lithuania. The oldest found coin is the early 14th c. silver bracteate from the city of Lübeck. Rare and unique findings from Kernavė help to newly reveal individual debatable and unclear issues of Lithuanian numismatics. All found coins and ingots supplemented the repositories of Kernavė State Museum-Reserve of Archaeology and History.

ISSN:
1392-8570
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38957
Updated:
2018-12-17 10:47:36
Metrics:
Views: 56    Downloads: 3
Export: