Evidencialumo kategorija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Evidencialumo kategorija
Alternative Title:
Evidential constructions
Keywords:
LT
Būtojo laiko dalyviai; Evidencialumas; Evidencialumo kategorija; Evidencialumo kategorijos sintaksinė raiška; Finitinė veiksmažodžio forma; Funkcijos; Gramatikalizacija; Lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų paradigma; Netiesioginė nuosaka; Neveikiamasis dalyvis; Neveikiamoji rūšis; Nuosakos kategorija; Sintaksinė struktūra; Temos ir remos struktūra; Veikiamasis dalyvis.
EN
Active participle; Category of evidentiality; Category of mood; Evidential constructions; Evidentiality; Finite verb form; Functions; Grammaticalisation; Indirect mood; Lithuanian tense paradigm; Passive; Passive participle; Passive participles; Syntactic interpretation of evidential constructions; Syntactic structur e; Thematic-rhematic structure.
Summary / Abstract:

LTNuo Romano Jakobsono straipsnio (1957/1984) tos formos, kuriomis žymimas perteikiamos informacijos šaltinis, priskiriamos evidencialumo (angl. „evidential“, „evidentiality“) kategorijai. Pabaltijo arealo kalbos turi ryškiai išsivysčiusias evidencialumo sistemas. Evidencinių formų, be baltų kalbų, turi ir estų bei lyvių kalbos. Baltų kalbose evidencinių formų paplitimas yra nevienodas: tradiciškai „netiesiogine nuosaka“ vadinamos konstrukcijos gyvesnės ir geriau išsivysčiusios latvių kalboje, bet esama ir kitų evidencialumo kategorijai priskirtinų konstrukcijų, kurios šiuo metu būdingos tik lietuvių kalbai. Evidencialumas dabartinėje lietuvių kalboje gali būti laikomas atskira gramatine kategorija, reiškiama tam tikromis veiksmažodinio junginio struktūros ypatybėmis. Raiškos požiūriu ši kategorija artima laiko kategorijai, o kita vertus, rūšies kategorijai. Abiem šioms kategorijoms priklausančios reikšmės reiškiamos veiksmažodžio „būti“ junginiais su (veikiamosios ir neveikiamosios rūšies) dalyviais. Evidencinės formos istoriškai kyla iš laiką bei rūšį žyminčių konstrukcijų su dalyviais, o jų specifinis formalusis požymis yra tai, jog dalyviai perima finitinės veiksmažodžio formos sintaksinę poziciją. Evidencialumas negali būti laikomas kaitybine veiksmažodžio kategorija, nors tam tikros tarminės evidencinės, atsietos nuo atitinkamų dalyvinių formų ir įgijusios modalumo požymių, rodo šios kategorijos polinkį skverbtis ir į kaitybinę morfonologiją.

ENSince the article by Roman Jakobson (1957/1984), the forms, which are used to mark the source of presented information, are attributed to the category of evidentiality. Baltic languages have the most prominent systems of evidentiality. Estonian and Lyvian also have forms of evidentiality. The spread of evidential forms in Baltic languages is not even: constructions which are referred to as “indirect mood” are livelier and more developed in the Latvian language, but there are also other constructions attributed to the category of evidentiality, which are currently typical only to the Lithuanian language. Evidentiality in the modern Lithuanian language may be regarded as a separate grammatical category expressed through certain characteristics of the structure of a verbal combination. From the point of view of expression, this category is close to the category of time, and on the other hand, to the category of type. Forms of evidentiality historically rise from constructions with participles denoting time and type, and their specific formal feature is that participles take over the syntactical position of the finite form of verb. Evidentiality cannot be considered as variable category of verb, although certain dialectal evidentialities, separated from relevant forms of participles and having gained modality features, demonstrate the tendency of this category to penetrate into variable morphonology.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30074
Updated:
2013-04-28 22:06:01
Metrics:
Views: 63
Export: