Leksikografinė refrenų traktuotė "Lietuvių kalbos žodyne"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Leksikografinė refrenų traktuotė "Lietuvių kalbos žodyne"
Alternative Title:
Lexicographic treatment of refrains in "Lietuvių kalbos žodynas"
Source:
Keywords:
LT
Apibrėžtis; Funkcija; Gramatinė pažyma; Pateikimas; Refrenas; Refreniniai junginiai; Stilistinė pažyma; Žodynas
EN
Definition; Dictionary; Function; Grammatical indicator; Presentation; Refrain; Refrain combinations; Stylistic indicator
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamas refrenų pateikimas aiškinamajame Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ). Refrenas, dar vadinamas atitariniu, priedainiu, pritarimu, tarimu, patarimu, pritariniu, priegaida, priegaide, priegiesmiu, – tai pastovus ir labai elementarus komponentas, kuris būdingas liaudies dainai. Refrenai LKŽ pateikiami nenuosekliai, neišsamiai, painiai. Jie žymimi trejopai: tam tikra dalis refrenų pateikiama su stilistine pažyma refr., lopšinių, žaidinimų, pasakų dainuojamųjų intarpų refrenai paprastai žymimi gramatine pažyma interj., pasitaiko refrenų su gramatine pažyma sf. Galima tik spėlioti, kodėl žvygur žvagur žymimas pažyma refr., o čiūčia liūlia – interj. Refrenų straipsnio struktūra LKŽ neretai labai trūktina. Tai galima mėginti paaiškinti tuo, kad refrenai, kaip teigia jų tyrinėtojai, ne visuomet pasižymi pastovumu, t. y. pasitaiko refrenų, būdingų labai įvairiems dainų žanrams, pvz., lylia. Be apibrėžčių LKŽ pateikiama leksika su pažyma refr., taigi refreno funkcija paprastai neatskleidžiama, nenurodoma, kuris refrenas yra sutartinių, kuris – ganymo dainų, kuris būdingas advento-Kalėdų dainoms ir pan. Dažniausiai pažyma interj. žymima leksika apibrėžiama nusakomuoju būdu. Abejonių kelia LKŽ vartojamas nuorodinis reikšmių aiškinimo būdas – žodį be apibrėžties nurodant į žodį taip pat be apibrėžties tesuteikiama galimybė pamatyti refrenų variantiškumą. Refreniniai junginiai dažnokai yra išskaidyti. Tačiau kirčiavimo variantai pateikiami gana sistemiškai. Akivaizdu, kad leksikografinė šios unikalios lietuvių kalbos leksikos traktuotė turėtų radikaliai kisti.

ENIn the current article, the words marked with the abbreviations refr., interj. and sf. in Lietuvių kalbos žodynas are discussed. A certain part of the lexis in Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) is presented with the stylistic indicator refr., e.g. raliula; in this lexi­cographic work refrains of lullabies and singing inserts into fairy tales are most often marked with the grammatical indicator interj., e.g. učia liūlia; occasional refrains are marked with the indicator sf, e.g. kadijėlė. The analyzed material allows us to draw a conclusion that in LKŽ refrains are presented without a unified system and often without definitions. It can be noticed that the descriptive means of explaining the meaning is often used for the words marked with the indicator interj., e.g. čiūčia liūlia. Since the function of the refrain is not defined, the users of the dictionary must realize themselves to which genre of Lithuanian folk songs the given refrain can be attributed. In using the referential means of explaining the mean­ing, a word without a definition is referred to another word also without a definition. Refrain combinations, which are also included in LKŽ, are often broken down. Sometimes word meanings are explained with words that are themselves not explained in the dictionary or are absent from it, e.g. the refrain laisio contains a reference to aisio, which is not included in the dictionary. Although the presentation of refrains in the electronic version of Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ) somewhat differs in comparison with LKŽ, the presentation of the lexis under discussion lacks systematization and con­sistency, and at least minimal definitions. [text from author]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34562
Updated:
2020-02-04 09:39:45
Metrics:
Views: 2