Lithuania: discussing the dynamic interplay between vertical and horizontal coordination
ENLithuania is a country in north-eastern Europe and the largest of the three Baltic states. It borders Latvia to the north, Belarus to the east and south, Poland and the breakaway Russian region of Kaliningrad to the southwest, and the Baltic Sea to the west. Lithuania declared independence in 1990 and adopted its current Constitution in 1992. Lithuania is a parliamentary republic with a head of government -the prime minister -and a head of state -the president -who appoints the prime minister. The Parliament (Seimas) is a unicameral legislative body. A mixed system elects the 141 members of the Seimas: half are elected in single-member constituencies under a two-round system, and the other half in multi-member constituencies under a proportional representation system. Lithuania joined the European Union and the North Atlantic Treaty Organization in 2004. About 75% of the population is Roman Catholic; there are smaller groups of Evangelical Lutherans, other Protestants, and people of other faiths. Lithuania joined the eurozone in 2015. The main sectors of the Lithuanian economy in 2023 were wholesale and retail trade, transport, hotels and restaurants (29.9%); industry (20.5%); and public administration, defence, education, health, and social work (16.1%) (Statistics Lithuania, 2023) ... [From Introduction].
- Administrative supervision of local self-government as an expression of the Rule of Law in the context of good governance: the case of Lithuania. Socialiniai tyrimai 2013, 4 (33), 44-55.
- Analysis of a situation on local taxes in Lithuania. Intelektinė ekonomika 2009, 1(5), 21-29.
- Decentralization and local governance in Lithuania. Palgrave handbook of decentralisation in Europe. Cham: Springer International Publishing, 2017. P. 389-416.
- Discussing municipal performance alternatives: public perceptions of municipal services delivery in Lithuania. International journal of public sector management 2018, 31, 4, 525-542.
- Interesų grupių dalyvavimas ir įsitraukimas vietos lygmeniu: ar savivaldybių bendradarbiavimas gali būti demokratiškas?. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, 10 (1), 153-175.
- Lietuvos teritorijos apgyvendinimo kaita XXI a.: miestų-regionų formavimasis. Lietuvos socialinė raida 2014, 3, Lietuvos gyventojai XXI a. Radžioje: sociodemografiniai aspektai, 92-112.
- Measuring performance: case of Lithuanian Municipalities. Inžinerinė ekonomika 2016, 27 (2), 213-220.
- Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių santykių reikšmė, plėtojant vietinę demokratiją: atvejo tyrimai dviejose Lietuvos savivaldybėse. Viešoji politika ir administravimas 2007, 22, 47-56.
- Optimalaus savivaldybių dydžio paieškos. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 2008, 1 (10), 92-98.
- Public perception of environmental, social and economic impacts of urban sprawl in Vilnius. Socialinių mokslų studijos 2014, 6 (2), 259-290.
- Savivaldybių funkcijų ir galių kaita Lietuvoje 1994–2016 metais. Viešoji politika ir administravimas 2018, 17, 3, 399-420.
- Tarpbiudžetinis lėšų perskirstymas Lietuvoje: instituciniai interesai ir savivaldybių finansinis savarankiškumas. Viešoji politika ir administravimas 2006, 16, 87-99.
- Territorial development in Lithuanian municipalities: a territorial capital approach. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, 10 (1), 127-151.
- Uncoupling inter-municipal cooperation capacity: Lithuanian municipalities’ efforts to sustain services provision. Baltic journal of law & politics 2018, 11, 2, 32-60.
- Valstybės valdymo ir vietos savivaldos sąveikos ypatumai. Viešoji politika ir administravimas 2003, 4, 18-25.
- Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybės.. Viešoji politika ir administravimas 2004, 8, 58-73.
- Vietos savivaldos raida Lietuvoje nuo 1990 metų iki dabar. Viešoji politika ir administravimas 2013, 12, 2, 260-271.
