Neoficialieji Vilniaus choronimai - jaunimo kalbos atspindys

LTStraipsnyje aptariami neoficialieji Vilniaus choronimai pagal jų sudarymo būdus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad neoficialieji choronimai jaunimo kalboje sudaromi remiantis: 1) oficialiuoju choronimu (ar jo dalimi), plg. Fabai (Fabijoniškės), Baltuša (Baltupiai); 2) pavadinama vieta, plg. Bomžynas (Naujininkai): bomžynas (LKŽŽ, p. 90) ‘gyvena nepasiturintys žmonės’), Lušnynas (Kirtimai): lūšnynas (‘mikrorajone daug apgriuvusių namų’) ir 3) oficialiuoju choronimu ir pavadinama vieta, plg. Fabibiškės (Fabijoniškės) ← Fabi[jon]iškės + bibi[s], Seilėtekis (Saulėtekis) ← S[au]lėtekis + seilė. Jaunimo kalboje linkstama vartoti oficialiojo pavadinimo pagrindu sudaromų choronimų trumpąsias formas, atspindinčias kalbos ekonomijos dėsnius, nes kiekybiškai gausiausią pogrupį sudaro motyvuotieji neoficialieji choronimai, apimantys 56 % choronimų. Kitas reiškinys, svarbus sudarant naują pavadinimą, – poreikis suteikti pavadinimams emocinį, ekspresyvų atspalvį. Tai rodo asociacinio pagrindo pavadinimai, kurių užfiksuota mažiau – 36 %, ir kiti pavadinimai, apimantys 8 % visų neoficialiųjų choronimų. Reikšminiai žodžiai: neoficialieji choronimai; neoficialieji urbanonimai; choronimai; jaunimo kalba; urbanonimų sudarymo būdai.

ENThe article discusses the formation of unofficial choronyms in Vilnius based on their linguistic characteristics. The study reveals that unofficial choronyms are formed based on three main processes: 1) by deriving from official choronym or their parts, e.g. Fabai (derived from Fabijoniškės), Baltuša (from Baltupiai); 2) by using a named place as the basis, e.g. Bomžynas (Naujininkai): bomžynas (LKŽŽ 90) “where poor people live”), Lušnynas (Kirtimai): lūšnynas (“refers to many dilapidated houses in the district”); and 3) by combining an official choronym with a named place, like Fabibiškės (derived from Fabijoniškės) ← Fabi[jon]iškės + bibi[s], and Seilėtekis (from Saulėtekis) ← S[au]lėtekis + seilė. The trends in the spoken language of young people demonstrate a tendency to use short forms of the official name-based choronyms, reflecting principles of language economy. The largest subgroup in terms of numbers is motivated unofficial choronyms, accounting for 56 % of the examples. Another aspect important in the development of new names is the need to give names and imbue them with emotional and expressive qualities. Names based on associations make a smaller proportion (36 %), while the third group is the least common (8 %). Keywords: unofficial choronyms; unofficial urbanonyms; choronyms; youth language; the ways of forming choronyms.

• Kontaminacija ir lietuvių kalbos naujadara. Kalba ir kontekstai. 2018, t. 8 (1) p. 60-70.
• Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 315 p.
• Lietuvių dvikamienių vardų trumpinimo tendencijos šnekamojoje kalboje. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 317-341.
• Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu). Vilnius, 2022. 246 p.
• Lietuvos priesaginiai oikonimai. Vilnius, 1998. 133 lap.
• On slang urbanonyms in Latvia, Lithuania and Finland. Baltistikos centrai ir Lietuva: baltistika pasaulio kontekste. Vilnius: Baltijos kopija, 2014. P. 59-68.
• Pirminiai, daugiskaitiniai ir galūninės darybos Lietuvos oikonimai iš hidronimų. Lituanistica. 2008, Nr. 1, p. 60-72.