Anglų kalbos svetimžodžiai ir socialinis identitetas Lietuvoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAnglų kalbos svetimžodžiai ir socialinis identitetas Lietuvoje
Kita antraštėEnglish and Social Identity in Lithuania
AutoriaiVaicekauskienė, Loreta
LeidinyjeDarbai ir dienos [Deeds and Days]. 2006, t. 46, p. 65-78
Reikšminiai žodžiai
LTSocialinis identitetas; Socialiniai pakitimai; Kalbos planavimas; Anglų kalbos svetimžodžių vaidmuo
ENSocial identity; Social changes; Language planning; Role of English borrowings
Santrauka / Anotacija

LTVilniuje 2005 m. atliktas socialinės kalbos psichologijos teorija grindžiamas kalbos nuostatų tyrimas, kurio objektas – kalbos nuostatos kalbėtojų, socialinę tapatybę išreiškiančių anglų kalbos svetimžodžiais, atžvilgiu. Apklausos metodu surinkta 113 respondentų atsakymų. Buvo prašoma perskaityti du tekstus (informacinės technologijų ir muzikos temomis) ir pagal duotą semantinių opozicijų skalę apibūdinti tų tekstų autorius. Pateiktais klausimais matuoti kognityvinis ir afektyvinis nuostatų komponentai (klausta, koks galėtų būti teksto autoriaus amžius, lytis ir gyvenamoji vieta bei prašyta apibūdinti autoriaus inteligentiškumą, ambicingumą, savarankiškumą, nuoširdumą, patikimumą, jaunatviškumą, šiuolaikiškumą). Tyrimas parodė, kad kalba, kuriai būdinga palyginti didelė anglų kalbos svetimžodžių koncentracija, gana vieningai (visų amžiaus grupių) priskiriama vyriškos lyties vartotojui, ne vyresniam kaip 35 metų, veikiau gerokai jaunesniam, gyvenančiam didmiestyje. Jis nelaikomas nei itin kompetentingu (inteligentišku), nei labai socialiai patraukliu, tačiau tikrai moderniu (jaunatvišku ir šiuolaikišku). Būtų įdomu atlikti panašų eksperimentą su vyresnio amžiaus žmogumi ar moterimi. Jei anglų kalba yra laikoma jaunimo tapatybės rodikliu, kiti tokios kalbos vartotojai turėtų būti įvertinami neigiamai. Tyrimo rezultatai taip pat gali būti naudingi lietuvių kalbos politikai: galėtume manyti, kad dėl sociopsichologinių priežasčių vykstantis skolinimasis neišeina už tam tikro konteksto ir amžiaus ribų ir negali paveikti norminės bendrinės vartosenos, kalbos sistemos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe article deals with attitudes towards language speakers who consider English a part of their identity. The investigation is based on the theory of the social psychology of language and aims to find out what kind of people use language with a high concentration of English borrowings[1]. The article presents an experiment carried out in Vilnius in 2005 in which 113 people were asked to read two texts (one deals with IT and another with music) and to describe the authors of the texts. The respondents were told that the investigation deals with social changes in Lithuanian society – that is, they were not conscious about the linguistic purposes of the investigation. The respondents in the experiment were quite unanimous about the social identity that – among other things – is expressed by English borrowings. The results of the investigation show that the user of such language in Lithuanian society is associated with a young man (not older than 35, and quite a lot younger) living in a larger city; he is considered neither very intelligent nor particularly socially attractive, but undoubtedly modern (youthful and contemporary). To define the role of English borrowings in the formation of social identity is also important in language planning: this could form the basis for language politicians [2]to evaluate the influence of English on the Lithuanian language as a whole. It would seem that the borrowing of English words that is due to socio-psychological reasons and serves as an identity marker takes place within the framework of a certain context and age and is not of universal validity.

ISSN1392-0588, 2335-8769
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3284
Atnaujinta2020-07-21 13:51:14
Metrika Peržiūros: 18    Atsisiuntimai: 10