Savos žydinčios tvoros ir žalesnė žolė anapus jų: paremijų skolinimosi priežastys ir jų prigijimo prielaidos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Savos žydinčios tvoros ir žalesnė žolė anapus jų: paremijų skolinimosi priežastys ir jų prigijimo prielaidos
Alternative Title:
Flowering fences and the greener grass on the other side of them: reasons for borrowing paremias and prerequisites for their adaptation
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2019, 58, p. 1-26
Keywords:
LT
Rusų kalba / Russian language; Skoliniai / Loan words.
Summary / Abstract:

LTKiekvienos tautos pareminį fondą sudaro tautiniai ir tarptautiniai posakiai. Šiuolaikinės technologijos, kosmopolitinės pasaulio raidos tendencijos, visuotiniai ir nacionaliniai kalbų pokyčiai sudaro palankias sąlygas spartesnei ir platesnei paremijų1 sklaidai. Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš nacionalinio pareminio fondo gausinimo būdų – kitakalbių paremijų, verstinių ir originalo kalba, skolinimasis. Tyrimo objektas – XX ir XXI a. lietuvių pareminį fondą papildę kitų kalbinių bendruomenių posakiai: paremiologo Wolfgango Miederio tiriamų amerikiečių paremijų, tikėtina, virstančių tarptautinėmis, sankaupa, taip pat straipsnio autorės tiriant šiuolaikinę paremijų vartoseną sukauptos į lietuvių kalbą išverstos arba originalo kalba vartojamos anglų bei rusų kalbų paremijos. Tyrimo tikslai: išsiaiškinti, ar lietuvių pareminis fondas atviras kitakalbių kultūrų poveikiui; ištirti, ar pasaulyje išpopuliarėjusios paremijos sėkmingai prigyja ir lietuviškoje terpėje; nustatyti, nuo ko priklauso, kurios „svetimos“ paremijos patenka į nacionalinį fondą, kurios adaptuojamos, kurios atmetamos; aprašyti galimas naujųjų vertinių ir skolinių atsiradimo priežastis ir jų funkcijas. Tiriant pasiskolintų paremijų adaptavimo procesą, atsižvelgiama į panašios tematikos tradicinių lietuvių patarlių bei priežodžių vartoseną. Pagrindinis tyrimo metodas – lyginamasis, gretinami skirtingų kalbų paremiologiniai faktai. Taip pat taikomi sociolingvistikos metodai: anketinis duomenų rinkimas ir apibendrinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paremija; Atitikmuo; Vertinys; Skolinys; Kitakalbis intarpas; Paremia; Equivalent; Translation loan; Full loan; Foreign insertion.

ENThe language of any modern society is affected not only by its inner cultural, political, economic and social changes, but also by the external environment. Modern technologies and cosmopolitan tendencies of the global development form favorable prerequisites for faster and broader dissemination of paremias. This article focuses on the borrowing of foreign paremias, including translation loans and full loans. The subject comprises the Russian and English sayings supplementing the pool of the Lithuanian paremias in the course of the 20th – 21st centuries. The author aims at establishing whether the pool of Lithuanian paremias is open and receptive to foreign cultural influences, whether paremias enjoying global popularity become successfully adapted in the Lithuanian medium, and what determines the acceptance of “alien” paremias into the national pool or their rejection, as well as describing possible causes for the new translation loans and full loans, and their functioning. Summarizing of the accumulated data, as well as analyzing various aspects of using and functioning of the borrowed paremias enabled drawing the conclusion that Lithuanians adapt new translation loans and full loans for reasons similar to those that have been discerned in sociolinguistic research dealing with linguistic borrowings.Namely: – borrowing of the foreign saying may be caused by the absence of the native one (i.e. the communicative void); – when the native saying is ill-suited (i.e. the communicative-stylistic discrepancy, when the saying is too archaic, or excessively figurative, and so on); – when the native saying seems ill-fitted for expressing various semantic nuances; – when stronger and more universal argument is required, or there is intention to demonstrate familiarity with foreign culture. That paremia has successfully entered or is about to complete process of adaptation in the local medium can be indicated by the following criteria: – paremia is used only in Lithuanian; – its form has acquired considerable stability; – paremia is accompanied by characteristic introductions indicating its inherent (Lithuanian) character, long-time usage, vernacular affiliation, etc.; – the loan is modified, rephrased, and so on. The Lithuanian language most readily adapts the foreign sayings that are: – characterized by their user-friendly form; – attractive stylistically; – embodying a clear-cut message; – easily applicable and adequate to the contemporary situation. The loans are more readily adapted when native paremias expressing the same message are absent or on the verge of extinction. [From the publication]

ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/84433
Updated:
2021-01-12 21:40:13
Metrics:
Views: 39    Downloads: 11
Export: