Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920-1932)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920-1932)
Publication Data:
Vilnius : Žara, 2003.
Pages:
190 p., [8] iliustr. lap
Notes:
Orig. antr.: Les Français à Klaipėda et après 1920-1932. Bibliografija išnašose ir rodyklė. Reikšminiai žodžiai: 1920-1932; Freistaatas; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Prancūzai; Prancūzijos valdymas Klaipėdos krašte; Prancūzmetis; 1920-1932; Freistaat; French; Independent State of Memelland; Klaipėda; Klaipėda region; Memel; Memel territory; Memelland; Period of French administration in Memel territory.
Contents:
„Territoire de Memel“: 1923 metų sukilimas Klaipėdos krašte ir jo padariniai prancūzų istorikės akimis / V. Vareikis — Įvadas — Klaipėdos sukilimas — Klaipėdos kraštas po Pirmojo pasaulinio karo — Geidžiamas kraštas: Lietuvių siekiai; Lenkų siekiai — Versalio sutartis ir krašto statutas: Didžiųjų valstybių pozicija; Versalio sutarties nutarimai — Klaipėdos kraštas Prancūzijos valdymo metais: Prancūzijos politika Klaipėdoje; Nepasitikėjimas Prancūzijos politika — Hymanso projektas ir jo padariniai — Noras išspręsti Klaipėdos klausimą: Hymanso projekto nesėkmė; Noras sukurti laisvąjį miestą — Tarptautinė reakcija: Prancūzija ir Lenkija palaiko protektorato įsteigimą; Vokiečių ir lietuvių priešinimasis prancūzų siūlomam statusui; Arenoje pasirodo sovietai — Sukilimo Lietuvoje rengimas: Sukilimo preliudijos; Sukilimo rengimas ir autoriai — Sukilimas (sausio 9-16 d.) — Reakcija — Lietuvos valdoma Klaipėda — Ambasadorių konferencijos sprendimas — Jėgų santykis tarp Lietuvos ir Santarvės: Galutinai atsisakoma minties imtis jėgos; Ribota Lietuvos galia Klaipėdoje — Siekis spręsti Klaipėdos priklausomybės problemą: Dvigubas Prancūzijos žaidimas; Ambasadorių konferencija (1923 m. vasario 16 d.) — Lietuvos politika Klaipėdoje — Lietuvos užmojai Klaipėdos krašte: Prievartinis lietuvinimas; Politiką aktyviai remia Jungtinių Valstijų lietuviai — Vietos gyventojai priešinasi Lietuvos politikai: Visuotinis nepasitenkinimas; Lietuva priversta daryti nuolaidų — Paryžiaus sutartis — Sunkios derybos — Tautų Sąjunga įpareigojama išspręsti Klaipėdos klausimą — Sutarties turinys ir trūkumai — Paryžiaus sutarties nulemta nestabili Klaipėdos padėtis — - Klaipėdos kraštas po Paryžiaus sutarties — Lietuvos politika: Politikos dvilypumas; Kalbos problema: mokyklos pavyzdys —Sudėtingi Lietuvos ir vokiečių santykiai: Krašto vokiečių priešiškumas; Nuolatinis Vokietijos spaudimas — Politinis nestabilumas — Vietinės politinės partijos: Vokiečių politinės partijos; Lietuvių politinės partijos — Krašto atstovų ir Kauno santykiai: Direktorijos sudarymas; Krašto tarybos ir Lietuvos vyriausybės priešprieša — 1932 m. krizė — Santykių tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos pablogėjimas: Krizės priežastys; Direktorijos pirmininko atstatydinimo vertinimai — Ieškoma tarptautinio krizės sprendimo: Byla perduota Tautų Sąjungai; Ieškoma lietuvių ir vokiečių nesutarimo sureguliavimo — Išvados — Priedai — Rodyklė.
Keywords:
LT
20 amžius; Freistaatas; Klaipėda; Prancūzai; Prancūzijos valdymas Klaipėdos krašte; Prancūzmetis.
EN
Freistaat; French; Independent State of Memelland; Memel territory; Memel; Memelland; Period of French administration in Memel territory.
Reviews:
Recenzija leidinyje Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2005, Nr. 13, p. 288-290
Summary / Abstract:

LTKnygoje pateikiama naujų faktų iš Lietuvos siekio susigrąžinti atplėštą Klaipėdos kraštą. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas Klaipėdos statusas po Versalio sutarties ir prancūzų politika šiame krašte 1920-1923 m. Taip pat aptariama Santarvės pastangos išspręsti krašto priklausomybės klausimą, vertinamas Lietuvos vyriausybės vadovaujamas sukilimas. Antrojoje dalyje apžvelgiama padėtis Klaipėdoje nuo lietuvių puolimo iki Paryžiaus sutarties ratifikavimo 1924 m. Paskutiniojoje dalyje gilinamasi į krašto padėtį nuo Paryžiaus sutarties ratifikavimo 1924 m. iki Hagos tribunolo sprendimo 1932 m. Šis laikotarpis Klaipėdoje buvo labai neramus, nes krašto vokiečiai buvo nusiteikę priešiškai Kauno vyriausybės atžvilgiu ir siekė prisijungti prie Vokietijos. O Vokietija palaikė kerojusius nesutarimus ir trukdė Lietuvos vykdomai politikai ekonominiu spaudimu priešindamasi visiškam krašto sulietuvinimui. Šis tyrimas nesiekia būti išsamus. Nuodugniai gilinamasi tik į santykius tarp Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiausiai remiamasi Prancūzijos archyvais, o Lietuvos šiek tiek mažiau, nes jie nepilni. Po Pirmojo pasaulinio karo atsirado naujos valstybės, ieškančios būdų įsitvirtinti tarptautinėje arenoje. Esant tokiai padėčiai, miestų vardai buvo politiškai itin svarbūs. Taigi iki trečiojo dešimtmečio Prancūzijos vyriausybės vartoti lenkiški Lietuvos miestų vardai nebuvo nekaltas dalykas, nes Paryžius siekė, kad ši šalis vienaip ar kitaip būtų inkorporuota į kaimyninę Lenkiją. Lygiai taip pat Santarvės šalys, nors ir buvo nusprendusios atimti iš Rytų Prūsijos Memelio uostą ir kraštą, net Tautų Sąjungos sutartyse ar sprendimuose niekuomet nevartojo lietuviško Klaipėdos vardo.

ENThe book presents new facts about Lithuania’s striving to get Klaipėda Region back. The first part examines the status of Klaipėda after the Treaty of Versailles and French policy in this region in 1920–1923, discusses the efforts of the Triple Entente to solve the issue of region’s dependency, and evaluates the uprising led by the Lithuanian Government. The second part overviews the situation in Klaipėda from Lithuanians’ attack until the ratification of the Treaty of Paris in 1924. The last part examines the situation of the region from 1924 until the decision of the Hague Tribunal in 1932. This period was restless in Klaipėda, because the Germans living in the region were hostile towards the Kaunas Government and sought to be incorporated in Germany. In its turn, Germany supported these disagreements and hindered the policy implemented by Lithuania by exerting economic pressure, thus resisting the complete Lithuanianisation of the region. The study thoroughly explores only the relations between France, Poland, Germany and Lithuania. It mainly refers to the French archives and slightly less to Lithuanian archives, as these are incomplete. New states formed after World War I, which sought ways to establish on the international arena. Under these circumstances, the names of cities were politically very important. Thus, the Polish names of Lithuanian cities used by the French Government before the 1920s were intentional, because Paris sought that this country was incorporated in the neighbouring Poland in one or another way. Similarly, although countries of the Triple Entente had decided to take the Memel port and the region from East Prussia, they never used the Lithuanian name of Klaipėda in the treaties or decisions of the League of Nations.

ISBN:
9986341132
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/32787
Updated:
2021-03-16 23:02:36
Metrics:
Views: 40
Export: