Lietuva ir Klaipėdos problema : istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuva ir Klaipėdos problema: istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę
Alternative Title:
Lithuania and the question of Klaipėda: a view of a historian from a classical geopolitical perspective
In the Journal:
Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. 2008, t. 17, p. 63-77. Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį
Keywords:
LT
15 amžius; 16 amžius; 20 amžius; Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTStraipsniu siekiama išnagrinėti, kodėl XV a. savo galybės viršūnę pasiekusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neužvaldė natūralaus priėjimo prie jūros - Klaipėdos, tuo tarpu po Pirmojo pasaulinio karo sukurta jauna Lietuvos valstybė sugebėjo prisijungti Lietuviai niekuomet nebuvo jūrinė tauta. Vokiečių ekspansija užvaldė rytinę Baltijos pakrantę anksčiau, nei sustiprėjusi LDK ėmė gręžtis į Baltijos jūrą. LDK teritoriškai buvo didelė, tačiau menkas geopolitines galias turėjusi valstybė. Siekti Klaipėdos ir kitų Vokiečių ordino valdžion patekusių teritorijų teko nuolat laviruojant tarp Rytų ir Vakarų. Tokios politikos meistras buvo didysis kunigaikštis Vytautas, kuriam veržimasis į Rytus buvo ne savitikslis dalykas, bet priemonė siekiant sukurti galingą, suverenią Lietuvos Karalystę. Neabejotina, kad Vytauto planų sėkmės atveju Vokiečių ordino būtų laukę sunkūs laikai. Esminis Vytauto Didžiojo politikos trūkumas yra tai, kad savo didžiąją programą vykdė neišugdęs autoritetą ir pripažinimą turinčio įpėdinio. Tad po Vytauto mirties Klaipėda liko Ordino rankose. Trylikos metų karo tarp Lenkijos ir Ordino metu LDK turėjo galimybę prisijungti Klaipėdą, bet LDK kare prieš Ordiną nedalyvavo, nes jos tuometinį politinį elitą labiau domino Podolės ir Voluinės reikalai. Ryžtingiau siekti išėjimo į Baltijos jūrą trukdė etninės Lietuvos ekonominis silpnumas, nebuvo stipraus natūralaus ekonominio poreikio disponuoti Klaipėdos uostu. Tiek Lietuvos valstybingumo atkūrimas po Pirmojo pasaulinio karo, tiek Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos buvo palankios geopolitinės situacijos vaisiai. Poversalinė Lenkijos (Prancūzijos) ir Vokietijos priešprieša bei Sovietų Sąjungos-Lenkijos antagonizmas leido Lietuvai 1923 m. sausį prisijungti Klaipėdos kraštą.Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos problema - geopolitika - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansija į Rytus - Vytautas Didysis - Tarpukario Lietuva - Versalio sistema; Klaipėda’s question - geopolitics - Grand Duchy of Lithuania’s expansion to the East - Vytautas the Great - Interwar Lithuania - Versailles System.

ENThis paper investigates the question why the Grand Duchy of Lithuania at the peak of its power in the 15lh century, failed to acquire Klaipėda, its natural gateway to the sea, whereas the young post World War I state of Lithuania, having lost its historic capital Vilnius, managed to annex Klaipėda and its region (Memelland). Historic facts and events, as well as evaluations and conclusions presented by Lithuanian and foreign historians, are examined by invoking classic and Lithuanian geopolitical statements and insights. Expansion to the East, which was intrinsic to the Grand Duchy of Lithuania at this time, is analysed as a major cause of its inability to expand to the Baltic shore. Opportunities to capture Klaipėda presented by the Thirteen Year War between Poland and the Teutonic Order in the 1450-60's are evaluated. The 1923 annexation of Klaipėda and its region by Lithuania is shown as the result of a favourable geopolitical situation. [From the publication]

ISSN:
1392-4095; 2351-6526
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/18574
Updated:
2018-12-17 12:18:04
Metrics:
Views: 55    Downloads: 15
Export: