Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje : tarp stagnacijos ir dinamikos (1968-1988 m.)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1968-1988 m.)
Alternative Title:
Lithuanian Soviet nomenklatura within the bureaucratic system: between stagnation and dynamics (1968-1988)
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
Pages:
661 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas: Darbo tematinis laukas; Istoriografija ir chronologinės ribos; Teorija ir metodologija — Lietuviškosios nomenklatūros struktūra ir socialiniai ryšiai — Nomenklatūra kaip kadrų atrankos sistema — Nomenklatūra kaip socialinė grupė — Nomenklatūros socialinių tinklų tipizavimas — Nomenklatūros tinklų persidengimo taškai — Socialinius ryšius integruojantys ritualai — Lietuviškosios nomenklatūros struktūriniai bruožai — Technokratai, partokratai ir kultūrininkai — Bendramokslių kartos įsitvirtinimas valdžios struktūrose ir ūkio valdyme — Nomenklatūros autoritetai ir jų tarpusavio santykiai — Lietuviškosios nomenklatūros atsakas į centro iniciatyvas bei atskirų sričių reglamentavimą — Žemės ūkio šakos išskirtinumas ir Agropromo kūrimas — Simbolinė agrarinės šakos reikšmė Lietuvoje — Tarybinių ūkių vadovų ir kolūkių pirmininkų įtaka — Tarp ūkių stambinimo ir asmeninių ūkių palaikymo — Institucinė reforma - agropramoninio komplekso kūrimas — Kuro ir energetikos įmonių statyba bei energetikos plėtra — Posūkis energetikoje: nuo autonomiškumo link didėjančios centralizacijos — Ignalinos atominės elektrinės statybos inicijavimas — Ignalinos AE statyba ir pirmieji nerimo ženklai — Vietinių energetikos kadrų vietininkiškumo klausimas — Mažeikių naftos perdirbimo gamykla — Sąjunginių energetikos įmonių skverbimosi į respubliką socialinė politinė reikšmė — Rusų kalbos plėtra ir Lietuvos TSR švietimo politika 8-9-ajame dešimtmetyje — Direktyviniai ir biurokratiniai sprendimai bei kontrolė (centro ir respublikos lygmeniu) stiprinant rusų kalbos mokymą — Rusų kalbos mokymo stiprinimo įgyvendinimo kontrolė ir jos spragos: požiūris į rusinimą iš vidaus švietimo administravimo srityje — Lietuvių kalbos statuso išsaugojimas ir rusų kalbos mokymo stiprinimas —Rusų kalbos mokymo politikos pasekmės — Ideologinis socialinis prisitaikymas ir biurokratinė praktika — Lokalus lygmuo. Neformalios rutinos Alytaus organizacijose sovietmečiu — Alytaus miesto plėtra — Vietinės nomenklatūros santykiai ir hierarchija — Partinė kontrolė ir tarpusavio įsipareigojimai — Pagalba miestui — Neformalios biurokratinės rutinos — Respublikos lygmuo: ideologinė kontrolė, tikrinimai ir laviravimas — Drausmingas ir organizuotas vadovas — Ideologinis atitikimas — Tikrinimai ir sankcijos — Centro lygmuo: bendravimas su Maskva ir konkurencija dėl išteklių — Vietinių socialinių tinklų stiprinimas palaikant santykius su centru (savi vs svetimi) — Ryšių stiprinimas centro vykdomosios valdžios institucijose ir pagalba planinėms užduotims: strategija „po kablelio“ — A. Sniečkaus vs P. Griškevičiaus paklusnumas centrui — Centro vykdoma priežiūra — Trijų lygmenų tarpusavio santykis nagrinėjant nomenklatūros socialinius ryšius — Nomenklatūros vartotojiškumo modeliai: atitrūkimas nuo socialistinių standartų — Išskirtinio lietuviškosios nomenklatūros vartojimo reikšmė — Deficitinių ir importinių prekių bei paslaugų įsigijimas — Nomenklatūrininkų geras skonis ir kultūros mecenatystė — Nomenklatūros vartojimo socialinė reikšmė — Nomenklatūros santykio su sistema analizė — Konjunktūrinis modelis: lietuviškosios nomenklatūros įsipareigojimai sistemai ir atitolimas nuo jos — Trys pagrindiniai nomenklatūros konjunktūriniai tipai — Sisteminis nepakankamumas: teorinės įžvalgos ir nomenklatūros patyrimas — Nacionalinis modelis — Nacionalinio komunizmo bruožai — Pasyvus nacionalinis komunizmas. Vietininkiškumas ir gimtojo krašto interesai: santykis su centro politika — Lietuviškosios nomenklatūros veiksmai ir požiūriai reformistinės centro politikos kontekste (1985-1988 m.) — Išvados —Santrumpos — Šaltiniai ir literatūra — Summary — Резюме — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Tarybų Lietuva; Nomenklatūra; Biurokratija; Totalitarizmas; Revizionizmas; Postrevizioinizmas; Socfialiniai ryšiai; Partinė kontrolė; Partokratija; Tehnokratija.
EN
Lithuania; Nomenclature; Bureaucracy; Totalitarism; Revisionism; Post-revisionism; Social connections; Party control; Partocracy; Technocracy.
Summary / Abstract:

LTKnygoje nagrinėjama lietuviškoji vėlyvojo sovietmečio nomenklatūra. Tai bandymas išplėsti lietuviškosios sovietinės istorijos naratyvą, įtraukiant platesnį socialinės istorijos lauką, kuriame politinių veiksmų vakuumą užpildo vertybinės motyvacijos, kasdienybės rutina ir įpročiai, atskleidžiantys šizofrenišką sovietinės kultūros būvį. Retorikos lygiu ideologija virsta nekintamu autoritetu, veiksmų lygiu esama didesnio pasitikėjimo asmeniniais ryšiais nei ideologija, realūs sprendimi panyra į valdžios struktūras „apkibusius“ socialinius tinklus ir neformalią nomenklatūros aplinką. Bendrame sovietinio elito kontekste svarbu apibrėžti lietuviškosios nomenklatūros kaip tam tikro periferinio elito vaidmenį ir santykį su sistema, turint omenyje ne vien lietuviškosios sovietinės valdžios specifiką, bet ir du retrospektyviai pastebimus laukus, susijusius su sovietinės sistemos žlugimu. Vienas jų apima sovietinės sistemos efektyvumo ir nuosmukio (erozijos) aspektą, kitas – nacionalinio atgimimo ir išsivadavimo iš sovietinės okupacijos aspektą. Antrasis laukas yra adaptuotas Lietuvos valstybingumo problematikai, kurioje sovietinės sistemos buvimas Lietuvoje traktuojamas ne vien kaip istoriškai unikalios santvarkos kūrimas, bet pirmiausia kaip nacionalinių Lietuvos interesų pamynimas ir jos valstybingumo sunaikinimas. Šio darbo išvadose, atskleidus, kad lietuviškoji nomenklatūra buvo daugiausia susijusi su Lietuvos kaip gimtojo krašto puoselėjimo sovietinės sistemos ribose vaizdiniais ir veiksmais, apibrėžiamais vietininkiškumo modeliu, akcentuojamas nomenklatūros daugiabriauniškumas.

ENThe book analyses Lithuanian nomenclature of the late Soviet period. It is an attempt to expand a Lithuanian narrative of the Soviet history including a wider view to social history in which the vacuum of political actions is filled with valuable motivations, everyday routine and habits which reveal a schizophrenic state of the Soviet culture. At a rhetorical level, the ideology becomes an unchangeable authority. At the level of actions, there is a higher confidence in personal relations than ideology, real solutions drown into social networks “hanging around” governmental structures and non-formal nomenclative environment. In a general context of the Soviet elite, it is important to determine a relation of the Lithuanian nomenclature, as a role of a certain peripheral elite with the system, having in mind not only the specifics of the Lithuanian Soviet government but two retrospectively noticeable fields related with the failure of the Soviet system, as well. One of them contains an aspect of efficiency and failure (erosion) of the Soviet system, another aspect of revival and liberation from the Soviet occupation. The second field is adjusted to the topic of Lithuanian statehood in which the existence of the Soviet system in Lithuania is treated not only as an establishment of a historically unique system but, first of all, as a trample of national interests of Lithuania and destructions of its statehood. It is revealed that Lithuanian nomenclature was mostly related to visuals and actions of nurturance of Lithuania as a native land in the Soviet system. The conclusions of the work determine those visuals and actions using regionalism models and emphasize the multitude of nomenclature.

ISBN:
9789955847427
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31599
Updated:
2021-02-10 22:00:55
Metrics:
Views: 35
Export: