Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių : "siūlas", "siūlai"
LTStraipsnio objektas – siūlas, arba siūlai, (taip pat gija, gijos) baltų religijoje ir mitologijoje. Tikslas – remiantis šaltiniais (istoriniais, tautosakos bei tyrinėtojų darbais), aptarti ritualines, mitines ir apskritai perkeltines, metaforiškas siūlo, siūlų (gijų) prasmes. Straipsnis seka ankstesnius apie adatą bei siuvimą. Metodas – aprašomasis ir iš dalies struktūrinis, nes ir aprašant duomenis tenka klasifikuoti, o tokia klasifikacija neįmanoma be pirminės struktūrinės analizės. Išvada: siūlas ne tik kad plačiai naudojamas baltų religinėse bei maginėse, tarp jų gydomosiose, ritualinėse praktikose, bet iškyla ir įdėm mitišku „gyvasties siūlo“ vaizdiniu, su kuriuo daugiau mažiau aiškiai siejasi visos kitos juo grįstos metaforos, o gal ir kai kurios ritualinės praktikos. „Gyvasties siūlo“ vaizdinį tad galima būtų laikyti branduoliniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Baltų religija; Gija; Giltinė; Gyvasties siūlas; Gyvybės siūlas; Kognityvinė lingvistika; Mitologija; Lietuvių religija; Siūlas; Siūlas (gija); Sąvokos (konceptai); Tautosaka; Verpėja; Baltic mythology; Baltic religion; Concepts (concepts); Folklore; Giltinė (the Reaper); Lithuanian mythology; Lithuanian religion; The fatal thread of life; Thread; Verpėja (the Spinner); Vitality thread, cognitive linguistics; Yarn (thread).
ENThe article aims to describe the thread from the mythological point of view, or, in other words, to present the mythological data on the thread found in the historical sources of Baltic religion, folklore, riddles, proverbs etc. This article follows the previous ones on sewing and the needle. From very early on, the thread was used in funeral, religious and magic (especially curative) rituals in the Baltic area. In mythological tales recorded during the last two centuries it appears mainly as a "thread of life". This nuclear mythological meaning also lies behind most other metaphors to do with thread and grounds its ritual significance too. [From the publication]
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Laima gimtuvėse ir krikštynose / Daiva Vaitkevičienė. Tautosakos darbai 2002, 23, p. 123-139.
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Lietuvių liaudies sapnų aiškinimai ir pasakojimai apie sapnus: sandara, funkcionavimo specifika, reikšmės : disertacija / Asta Višinskaitė. Kaunas, 2007. 176 p.
- Lietuvių mitologija / parengė Norbertas Vėlius ; [redaktorė Rima Mekaitė]. Vilnius : Mintis, 1995-2004. 3 t. (606, 466, LXIV, 605 p.).
- Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės = Lithuanian verbal healing charms / sudarė, parengė ir įvadą parašė Daiva Vaitkevičienė ; [į anglų kalbą vertė Laima Vincė Sruoginis]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 919 p., [8] iliustr. lap.
- Namų daiktai ir aplinka gydomojoj praktikoj / Rita Balkutė. Žmogus ir gyvenamoji aplinka : konferencijų ciklas "Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėžiūros ir pasaulėjautos aspektai" : konferencijos medžiaga, Vilnius, 2006 balandžio 20-21 d. / sudarė Nijolė Marcinkevičienė. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007. P. 177-203.
- Ryto ratų ritimai : pagrindinio kosmologinio modelio rekonstrukcija su etimologiniais priedainiais / Dainius Razauskas. Vilnius : Pradai, 2000. 229 p.
- Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
- "Voratinkliai draikės be vėjo..." : (voratinklio vaizdinys lietuvių poezijoje) / Rūta Kazlauskaitė. Gimtoji kalba. 2017, Nr. 11, p. 3-13.
