Prijungiamieji laiko sakiniai su ribą nusakančiais jungiamaisiais žodžiais

LTStraipsnyje aptariami prijungiamieji laiko sakiniai su ribą nusakančiais jungiamaisiais žodžiais kol, iki, ligi, pakol; jais gali būti perteikiami ne tik veiksmų sekos arba vienalaikiškumo santykiai, bet ir siekiama paryškinti papildomus laiko reikšmės aspektus, pavyzdžiui, kartu su vienalaikiškumo reikšme pabrėžti trukmę ir ribas pagal santykį su kitu veiksmu, arba parodyti veiksmų seką, išryškinant pastangas, kurios matuojamos veiksmo trukme. Pagrindinio ir šalutinio dėmenų veiksmažodžiai tarpusavyje gali sudaryti tam tikro pobūdžio gramatinio laiko formų derinius. Bendra aptariamo prijungiamųjų sakinių modelio gramatinių ypatybių apžvalga rodo, kad nuo pagrindinio dėmens predikato modalumo priklauso šalutinio dėmens veiksmažodžio gramatinio laiko parinkimas ir neiginio pavartojimo galimybės. Episteminio modalumo sakiniuose pagrindinio ir šalutinio dėmenų pagrindu paprastai eina to paties gramatinio laiko veiksmažodžių formos. Skirtingo gramatinio laiko formų parinkimo galimybės tokiuose sakiniuose sietinos su de dicto semantiniu ryšiu. Kai pagrindinio dėmens predikatas gauna deontinio modalumo išraišką, prijungiamajam laiko sakiniui paprastai parenkama tokio modelio struktūra: ribos reikšmės jungiamasis žodis, neiginys ir būtojo kartinio laiko veiksmažodinė forma. Šiomis struktūrinėmis ypatybėmis ir didesniu gramatinimo laipsniu išsiskiriantys laiko sakinių su ribos jungiamaisiais žodžiais modeliai semantiškai susiję su poreikiu fiksuoti besikeičiančios situacijos artėjimą. Poreikis, noras, būtinybė atlikti tam tikrą veiksmą siejami su kitu, dar neprasidėjusiu veiksmu.Reikšminiai žodžiai: Deontinis modalumas; Episteminis modalumas; Jungiamieji žodžiai; Modalumas; Prijungiamieji laiko sakiniai; Prijungiamieji sakiniai; Sintaksė; Sudėtiniai sakiniai; Veiksmažodžiai; Composite sentence; Conjunctions; Conjunctive words; Deontic Modality; Epistemic Modality; Modality; Subordinate Clauses of Time; Subordinate clause; Syntax; Verbs.

ENThe article gives an overview of subordinate clauses of time with conjunctive words kol, iki, ligi, pakol. These words can be used to not only convey the sequence of actions or simultaneity of actions, but also to emphasise additional aspects of time, for example, to emphasise the duration and limits together with the simultaneity with regard to another action, or to indicate the sequence of actions. The verbs of the principle and subordinate components can form certain combinations of grammatical tenses. The common review of the grammatical peculiarities of the model of the discussed conjunctive clauses demonstrates that the selection of the grammatical tense of the verb of the subordinate clause and the possibilities of the use of the negative depend on the modality of the principle clause. Usually, forms of the same grammatical tense of verbs rest on the principle and auxiliary clauses of epistemic modality. Possibilities for choosing forms of a different grammatical tense in such sentences are semantically linked to de dicto. When the predicate of the principle clause gains the expression of deontic modality, the following structure is usually chosen for the conjunctive clause of time: the conjunctive word, the negative and the past indefinite form of the verb Such sentences are related to the need to fix the approaching of the changing situation. The need, the desire and the necessity to perform a certain action are linked to the other action, which has not started yet.