LTŠiame straipsnyje analizuojamos neginkluoto pasipriešinimo Vilniuje ypatybės, aiškinamasi, kuo jis išsiskiria visos Lietuvos kontekste, ieškoma tokio skirtumo priežasčių bei pasekmių. Didžiausias dėmesys skiriamas 6-ajam ir 8-ajam dešimtmečiams, kai pasipriešinimo veikla matoma ryškiausiai. Daroma prielaida, kad „sostinės oras“ – specifinė valstybės politika sostinėje – skatino gyventojus labiau prisitaikyti, ieškoti nuosaikesnių kelių savo tikslams pasiekti. Ryški didesnė Rusijos disidentų idėjų įtaka pasipriešinimui Vilniuje, paveikusi ir priešinimosi veiklos būdus: Lietuvos pogrindinėje veikloje – Vilniuje išsiskiria atviro disidentinio pasipriešinimo tendencijos. Taip pat Vilniaus pasipriešinime buvo svarbios su religiniais pasipriešinimo tinklais menkai susijusios grupės. Reikšminiai žodžiai: sovietmetis, pasipriešinimas, disidentai, pogrindis.
ENThis article analyses the features of the unarmed resistance in Vilnius, explains what made it stand out in the context of Lithuania as a whole, and looks for the causes and consequences of these differences. The focus is on the 1950s and 1970s, when resistance activities were the most visible. The assumption is made that the “capital climate” – the specific state policy in the capital city – encouraged residents to be more adaptable and look for more moderate ways to achieve their goals. The heightened influence of the ideas of Russian dissident on the resistance in Vilnius is evident; this also affected the methods of resistance, with open dissent standing out in Lithuanian underground activities in Vilnius. Also important in the Vilnius resistance were groups with little connection to religious resistance networks. Keywords: Soviet era, resistance, dissidents, underground.