Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai. Morfologinė struktūra

LTStraipsnio tikslas – atskleisti baltų kalbų veiksmažodžių struktūros skirtumus ir panašumus. Visų trijų baltų kalbų veiksmažodžių struktūra smarkiai skiriasi, ypač ryškūs prūsų kalbos skirtumai nuo rytų baltų kalbų. Tyrimo objektas – bendrieji , užfiksuoti prūsų kalbos paminkluose ir lietuvių bei latvių kalbose, baltų kalbų veiksmažodžiai. Jie analizuojami grupuojant medžiagą pagal veiksmažodžių struktūrą: pirmiausia aptariami šakniniai veiksmažodžiai, po to – priesaginiai. Baltų kalbų veiksmažodžių morfologinės struktūros sugretinimas atskleidžia paradigmų bendrumus ir skirtumus, ir tų neatitikimų, kaip rodo medžiaga, yra daug. Rytų ir vakarų baltų šakninių veiksmažodžių struktūriniai tipai gerokai skiriasi tiek morfologine struktūra, tiek apofonija. Ypač ryškus rytų ir vakarų baltų veiksmažodžio sistemų skirtumas yra opozicijos causativa / resultativa susidarymas lietuvių ir latvių kalbose, kuriose atsirado naujų veiksmažodžių su skirtinga morfo(no)logine struktūra ir kategorine semantika. Prūsų kalboje tokia opozicija nesusidarė. Priesaginių veiksmažodžių su kintamosiomis priesagomis skirtumai itin ryškūs. Prūsų kalboje susiformavo trejopos veiksmažodžių paradigmos su dominuojančia mīlī-, milē tipo paradigma. Be to, rytų baltų veiksmažodžius su kintamomis priesagomis nuo vakarų baltų veiksmažodžių modelio atskyrė antrinė tematizacija (prezentinės galūnės), prūsų kalboje tokios tematizacijos nebuvo: vienaskaitos formos turėjo nulines galūnes, taigi nėra tekėti, teka; galvoti, galvoja tipo.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Bendrieji baltų kalbų veiksmažodžiai; Morfologinė struktūra; Priesaginiai veiksmažodžiai; Struktūrinis modelis; Veiksmažodžiai; Šakniniai veiksmažodžiai; Baltic languages; Common verbs of the Baltic languages; Morphological structure; Root verbs; Structural models; Suffix verbs; Verbs.

ENThe paper aims at revealing the differences and similarities of the structure of Baltic verbs. The structure of verbs of all three Baltic languages greatly differs, in particular that of the Prussian language and the Eastern Baltic languages. The object of the research is general Baltic verbs recorded in the Prussian language monuments and the Lithuanian and Latvian languages. They are analysed by grouping material according to the verb structure: radical verbs are discussed first, followed by suffixal verbs. The comparison of the morphological structure of Baltic verbs reveals paradigm similarities and differences which, as the data shows, are quite many. The structural types of Eastern and Western Baltic radical verbs differ significantly in both the morphological structure and apophony. A particularly distinct difference between the Eastern and Western Baltic verb systems is the formation of an opposition causativa/resultativa in Lithuanian and Latvian, which gave birth to new verbs with a different morpho(no)logical structure and categorical semantics. This opposition was not formed in the Prussian language. Differences of suffix verbs with variable suffixes are very pronounced. Three types of verbal paradigms with a dominating mīlī-, milē type paradigm formed in the Prussian language. Moreover, Eastern Baltic verbs with variable suffixes were distinguished from the Western Baltic verb model by the secondary thematisation (present endings), whereas the Prussian language did not have such thematisation: singular forms had null endings, thus, they are not the type of tekėti, teka; galvoti, galvoja [to flow, flow(s); to think, think(s)].