if institutional performance matters : development comparisons of Lithuania, Latvia and Estonia

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
if institutional performance matters: development comparisons of Lithuania, Latvia and Estonia
In the Journal:
Journal of business economics and management. 2009, Vol. 10, no. 3, p. 271-278
Keywords:
LT
Darni plėtra; Darnus vystymasis; Daugiakriterinis vertinimas; ES; Estija (Estonia); Institucijos; Latvija (Latvia); Tvari plėtra, institucijos, Lietuva, Latvija, Estija, daugelypis kriterijų vertinimas, ES.
EN
Institutions; Latvia; Lithuania; Multi-criteria evaluation; Multi-eriteria evaluation; Sustainable development; Sustainable development, institutions, Lithuania, Latvia, Estonia, multi-criteria evaluation, the EU; The EU.
Summary / Abstract:

LTBeveik vieningai sutariama, kad vienodo ekonominio išsivystymo lygio šalys gali smarkai skirtis. Dažniausiai naudojamas šalies išsivystymo rodiklis yra bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui. Literatūroje apie tvarų vystymąsi raginama atsižvelgti į įvairius vystymosi aspektus, neapsiribojant minėtu rodikliu. Straipsnyje siekiama apskaičiuoti ir palyginti tvarios plėtros procesus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje po įstojimo į Europos Sąjungą. Analizuojami 2004–2008 m. duomenys. Tvarių rodiklių sistemos parinkimas yra sudėtingas ir dalinai subjektyvus. Norint atlikti daugiakriterinį įvertinimą, rodiklių sistema turi būti pakankamai glausta, sudaryta iš kiekybinių rodiklių. Taigi, norint atspindėti institucinę veiklą, reikės nekreipti dėmesio į kitus tvaraus vystymosi aspektus. Reikšmingumas, priskiriamas rodikliams, įtrauktiems į sistemą, yra esminis, nes galiausiai jie įtakoja šalių rangavimą. Šalių rangavimas pasikeičia, kai akcentuojama nebe ekonominių, bet institucinių rodiklių grupė. Priskiriant didesnį reikšmingumą ekonominiams rodikliams, iškreipiama tvaraus vystymosi ekonomikos nuosmukio laikotarpiu koncepcija. Rodiklių sistemos reikšmingumo modeliavimo tyrimai rodo, kad institucinė veikla įtakoja taraus vystymosi lygį. Pakeitus ir labiau akcentuojant nebe institucinės veiklos rezultatus, o vienodai traktuojant visus sistemos rodiklius, gauti tokie patys Baltijos šalių rangavimo rezultatai, kas, savo ruožtu, patvirtina hipotezę, kad institucinė veikla yra labai svarbi tvaraus vystymosi proceso stiprinimui.

ENPresented paper aims to estimate and compare sustainable development processes in Lithuania, Latvia and Estonia after the European Union accession. Data embracing the 2004-2008 period is being analysed. Authors take into account that different approaches to countries' development assessment might affect their comparison results. In order to obtain a multi-faceted view, several variants of sustainable development estimations of Lithuania, Latvia and Estonia are being performed. Each variant represents a different approach to development perception. The difference lies in emphasis, which is being put on economic and institutional aspects of development, Juxtaposition of development estimation variants is expected to reveal range, within which the resulting index fluctuates and impacts ranging of countries. Integrated complex countries' development index is computed by using multi-criteria method. Authors of the paper compose a system of indicators, which is being employed for research purposes. Corollaries of investigation let us judge how much Lithuanian, Latvian and Estonian ranking according to estimated development level differs due to variations of approaches applied, and how sensitive calculations are to institutional performance and current economic downturn. [text from author]

ISSN:
1611-1699; 2029-4433
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23249
Updated:
2021-04-14 13:01:11
Metrics:
Views: 4
Export: