Maištininkų katedros : ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai : monografija

LTKnygoje pateikiamas istorinis pasakojimas apie reformacijos pradžią ir jos religinės minties formavimąsi pirmaisiais dviem dešimtmečiais. Lietuvos reformacinė mintis gimė ir formavosi kontaktuodama su Europos mintimi. Idėjų apytaka, jų viešas aptarimas, greita sklaida ir regionuose patiriamos transformacijos buvo svarbus ir naujas XVI a. intelektualaus gyvenimo aspektas. Studijoje siekiama parodyti, kas, kodėl ir kaip Lietuvoje pradėjo skelbti evangelizmo ideologiją, kokie ryšiai ir idėjos pirmuosius Lietuvos protestantus paskatino tapti maištininkais ir herojais, tremtiniais bei tradicijos reformuotojais. Atskleidžiama, kaip besikurianti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų bendruomenė formavo savo identitetą ir koks jos santykis buvo su pagrindinėmis konfesinėmis Vakarų doktrinomis pačiu ankstyviausiu laikotarpiu. Į Lietuvos reformacijos istoriją žvelgiama kaip į savarankišką LDK kultūros fenomeną, tik iš dalies priklausomą nuo Lietuvos ir Lenkijos politinės sąjungos. Knygoje aptariamas ankstyviausias ir labai trumpas – ne daugiau kaip 15-20 metų apimantis ankstyvasis LDK evangelinės minties laikotarpis ir jo metu parašyti šio dogmoms nepavaldaus periodo manifestai, – pirmieji du Lietuvos tikėjimo išpažinimai, gimę kaip lietuvių-italų disidentų bendradarbiavimo vaisiai: Abraomo Kulviečio „Confessio fidei“ (1543) bei Mikalojaus Radvilos Juodojo „Atsakymas popiežiaus nuncijui Aloisijui Lippomanui“ (1556). Vidinis studijos orientyras – paties maištingumo anatomija. Jos objektas – įtampa tarp modernizatorių ir konservatorių, evangelinės sąmonės atsiradimo fenomenas.Reikšminiai žodžiai: Senoji lietuvių raštija; Religinė lietuvių raštija; Lietuvos protestantų raštija; Lietuvos evangelikų raštija; Bažnyčios istorija; Old lithuanian literature; Religious lithuanian literature; Lithuanian protestant literature; Lithuanian evangelic literature; History of church.

ENThe book is a historical narrative about the outset of the reformation and formation of its religious thought during the first two decades. The Lithuanian reformation thought was born and formed in contact with the European thought. The circulation of ideas, public discussions thereof, rapid dissemination and transformations faced in regions were a new and significant aspect of intellectual life in the 16th c. The study seeks to demonstrate who, why and how started promoting the ideology of evangelism in Lithuania, which links and ideas encouraged first Lithuanian protestants to become rebels and heroes, exiles and tradition reformers. The study also reveals the way the emerging evangelic community of the GDL formed its identity and its relations with the key confessional doctrines of the West during the earliest period. The history of Lithuanian reformation is regarded as an independent cultural phenomenon of the GDL only partially depending on the political union between Lithuania and Poland. The book discusses the earliest and very short period of the evangelic thought of the GDL covering no more than 15–20 years. It also discusses the manifests written during this period independent from dogmas, i.e. the first two confessions – results of the cooperation of Lithuanian-Italian dissidents: “Confessio fidei Abr. Culvensis” (1543) and Mikołaj “the Black” Radziwiłł’s Response to the Nuncio of the Pope Aloisijus Lippoman (1556). The internal landmark of the study was the anatomy of the rebellion. Its object is tension between modernisers and conservatives, a phenomenon of the emergence of evangelical consciousness.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History