Bendrinės lietuvių kalbos garsų dažnumas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bendrinės lietuvių kalbos garsų dažnumas
Alternative Title:
Phone frequency in standard Lithuanian
In the Journal:
Respectus philologicus. 2009, Nr. 16 (21), p. 169-182
Keywords:
LT
Garsas; Fonema; Balsis; Priebalsis; Dvigarsis; Vartojimo dažnumas.
EN
Phone; Phoneme; Vowel; Consonant; Diphtong; Frequency of occurence.
Summary / Abstract:

LTLietuvių kalbos fonemų ir raidžių dažnumas gana išsamiai aprašytas. Tačiau nėra išsamesnės garsų dažnumo analizės. Šio tyrimo tikslas - nustatyti lietuvių kalbos garsų vartojimo dažnumo dėsningumus. Sutaptiniai dvibalsiai (ie, uo) ir afrikatos (c, č, dz, dž) šiame darbe laikomi atskirais, neskaidomais garsiniais segmentais (savarankiškomis fonemomis), sudėtinių dvibalsių (ai, au, ei, ui, ou, oi) antrieji dėmenys - balsiais [i, u]. Tiriamąją medžiagą sudaro beveik 108 tūkst. fonologinių žodžių, 742920 analizuojamų vienetų. Analizuojami tekstai buvo automatiškai sukirčiuoti, suskiemenuoti ir fonetiškai transkribuoti VDU programinėmis priemonėmis. Transkribuojant atsižvelgta į bendrinei kalbai būdingus fonetinius procesus (priebalsių asimiliaciją, degeminaciją, žodžio galo ir pradžios dėsnius). Tyrimo rezultatai rodo, kad monoftongai sudaro 89 % visų garsinių segmentų, iš jų balsiai - 36 %, priebalsiai - 53 %. Kiti segmentai (11 %) funkciniu požiūriu gali būti interpretuojami įvairiai. Tai sutaptiniai dvibalsiai (1,7 %), afrikatos (1 %), sudėtiniai dvibalsiai (3,4 %), mišrieji dvigarsiai (4,6 %). Priebalsiai (monoftongai, mišriųjų dvigarsių antrieji dėmenys ir afrikatos) 1,2 karto dažnesni už balsius (monoftongus, sutaptinius dvibalsių, sudėtinių dvibalsius abu dėmenis ir mišriųjų dvigarsių pirmuosius dėmenis). Priešakinės ir užpakalinės eilės balsių vartojama po lygiai.Aukštutiniai ir žemutiniai balsiai vartojami taip pat apylygiai ir sudaro keturis penktadalius balsių, o vidutiniai - mažiau nei vieną penktadalį. Trumpieji balsiai 1,6 karto dažnesni už ilguosius balsius. Nekirčiuoti monoftongai yra daugiau nei du kartus dažnesni už kirčiuotus. Du kartus dažnesni ir tvirtagaliai monoftongai už tvirtapradžius. Sklandžiųjų, sprogstamųjų ir pučiamųjų priebalsių santykis yra toks: 2 : 1,8 : 1. Lūpiniai dantinių, liežuvio vidurinių gomurio vidurinių, liežuvio užpakalinių gomurio užpakalinių, abilūpinių, liežuvio priešakinių alveolinių, liežuvio priešakinių dantinių santykiai tokie: 1 : 1,6 : 2 : 3,2 : 3,6 : 8,6. Beveik du trečdaliai (61 %) priebalsių yra dantiniai ir alveoliniai. Kietieji priebalsiai 1,2 karto dažnesni už minkštuosius. Sprogstamieji ir pučiamieji duslieji priebalsiai 3,4 karto dažnesnis už skardžiuosius. sandūŠis tyrimas patvirtina jau anksčiau nustatytus fonemų vartojimo dėsningumus. Skirtumai atsirado dėl kitokios kai kurių elementų interpretacijos. [Iš leidinio]

ENThe frequencies of Lithuanian phonemes and letters have been extensively studied and described, whereas studies of the frequencies of Lithuanian phones have not received so much attention. The present study aims at describing frequencies of Lithuanian phones in contemporary speech. In this study, complex diphthongs (ie, uo) and affricates (c, č, dz, dž) are considered to be separate indivisible phonemic segments (independent phonemes), and the second constituent of the compound diphthongs (ai, au, ei, ui, ou, oi) is treated as a vowel (i, u). Experimental data consists of nearly 108 thousand of phonological words which are made up of 742 920 phone entities. Experimental data was prepared by automatically stressing, syllabifying and phonetically transcribing various texts. Software tools developed at VMU were used for this purpose. Phonetic transcription took into account phonetic properties of standard Lithuanian such as consonant assimilation, gemination, word-initial and wordclosing pronunciation regularities. The investigations showed that monophthongs make up 89% of all phones. Vowels and consonants make up 36% and 53% of all monophthongs respectively. Other phones (11%) may have different functional interpretations. They are complex diphthongs (1,7%), affricates (1%), compound diphthongs (3,4%), and semi-diphthongs (4,6%). Consonants (including monophthongs, the second constituent of semi-diphthongs, and affricates) are 1.2 times more frequent than vowels (including monophthongs, complex diphthongs, the first and the second constituent of compound diphthongs, and the first constituent of semi-diphthongs).Front and back vowels are equally frequently pronounced. High and low vowels are almost equally frequently pronounced too. High and low vowels make up four fifths of all vowels, whereas mid vowels make up less than one fifth of all vowels. Short vowels are 1.6 times more frequent than long ones. Unstressed monophthongs are more than twice frequent than stressed ones. Smooth rising accent is twice as frequent as sharp falling accent among stressed monophthongs. Frequency ratio among sonorants, plosives and fricatives is 2:1,8:1 respectively. Frequency ratio among labiodentals, mid-consonants (palatal), back-consonants, bilabials, alveolar and dentals is 1:1.6:2:3.2:3.6:8.6 respectively. Nearly two thirds (61%) of consonants are either dental or alveolar. Non palatalized consonants are 1.2 times more frequent than palatalized ones. Voiced plosives and fricatives are 3.4 times more frequent than their respective unvoiced counterparts. This study confirms earlier established regularities in relative phone frequencies. Different results of this study are obtained just because of different interpretations given to some phonetic elements. [From the publication]

ISSN:
1392-8295; 2335-2388
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21002
Updated:
2018-12-17 12:27:31
Metrics:
Views: 28    Downloads: 4
Export: