Geležiniai pleišto pavidalo kirviai Lietuvoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėGeležiniai pleišto pavidalo kirviai Lietuvoje
Kita antraštėIron narrow-blade wedge axes in Lithuania
AutoriaiMalonaitis, Arvydas
LeidinyjeLietuvos archeologija . 2005, t. 27, p. 23–28
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKirviai
Santrauka / Anotacija

LTŠiuo metu Lietuvos archeologinėje medžiagoje yra 5 kirviai, kuriuos galėtume priskirti pleišto pavidalo kirvių kategorijai. Pati pleišto forma, nors ir yra svarbus požymis šiems kirviams apibūdinti, nėra vienintelis. Šio straipsnio tikslas - aptarti šiuos kirvius. Negausios pleišto pavidalo kirvių grupės apibrėžimas ir išskyrimas iš bendros siauraašmenių kirvių terpės yra reikšmingas. Tai iš esmės kokybinis Lietuvos archeologinės medžiagos papildymas, sudarantis geras prielaidas tolesniam šių įrankių nagrinėjimui atsiradimo, plitimo kelių, lokalinių grupių susidarymo, chronologijos, tuometinių bendruomenių socialinės raidos požiūriu. Geležiniai kirviai - vieni ankstyviausių darbo įrankių Lietuvoje. Tačiau geležinių kirvių siejimas vien tik su išaugusiu žemdirbystės vaidmeniu (lydimų paruošimas) yra per daug supaprastintas. Kirvių paskirtis buvo kur kas universalesnė. Jie tokie pat reikšmingi, pvz., statyboje, metalurgijoje, karyboje ir kitur. Lieka neaišku, ar pleišto pavidalo kirviai į Lietuvos teritoriją yra patekę iš kitų kraštų, ar yra vietos kalvių darbo produktas. Galutinį atsakymą turėtų duoti tik papildomi, pirmiausia metalografiniai ir technologiniai tyrinėjimai, tačiau, remiantis geležies metalurgijos ir kalvystės tyrimais Lietuvoje ir Latvijoje, vietinės kirvių kilmės galimybė visiškai reali.

ENThe article is meant for discussion of narrow-blade wedge-axes in Lithuania. Presently in the archaeological material of Lithuania there are 5 such axes found in Paketuriai (Kupiškis district), Memenčiai and Upytė (both in Panevėžys district), the place and circumstances of detection of two remaining axes are unknown. None of them was found during investigations, therefore, their dating presents difficulties. The only thing to do is to rely on the data of the Strazdė cemetery investigated in Latvia and located nearest to us and to orient oneself by a rather large period offered by J. Graudonis – from the 2nd century BC to the 1st–2nd century AD. Nevertheless, one should acknowledge that these axes are the earliest working tools in Lithuania. Rather credible that they gave rise to appearance and development of narrow-blade butt-axes. It should be noticed that these axes spread in the large areas of East Europe from southern Finland in the North to northern beaches of the Black Sea in the South thus covering different periods and different cultural-ethnical situations. The most similar to axes of Lithuania are those found in Latvia and Estonia, both by shape and chronology. Adding to them some pieces from Byelorussia, one can get a conditionally largest local group of 24–27 axes spread in a conditionally not big territory. Speaking about the peculiarities of shape, an idea comes to mind that a shape of wedge is an important, but not a single feature of these narrow-blade wedge-axes. These axes are also characteristic of small curved waist, extremely narrow blade, lack of conventional outstretched butt ends and presence of heightened butt top and its flatness. The flat and heightened butt top specific to some axes undoubtedly tells about the double purpose of these tools. Axes with flat and heightened butt top might have been used as small hammers as well

ISSN0207-8694, 2538-6514
Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2
Atnaujinta2018-12-17 11:31:13
Metrika Peržiūros: 15    Atsisiuntimai: 10