Lietuvos apgyvendinimas - poledyninės imigracijos ar indoeuropietizacijos padarinys?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos apgyvendinimas - poledyninės imigracijos ar indoeuropietizacijos padarinys?
Alternative Title:
The Settlement of Lithuania: a Result of Postglacial Immigration or Indo-Europeanization?
In the Journal:
Lietuvos archeologija . 2005, t. 28, p. 59-68
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Akmens amžius; Indoeuropizacija; Genetika; Haplogrupė; Chromosoma; Mitochondrinė DNR; Baltai; Finougrai
EN
Stone Age; Indo-europeanization; Genetics; Chromosome; Haplogroup; Mitochondrial DNA; Balts; Fino-Ugrians
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje bandoma sulyginti esamus indoeuropeistikos archeologinių ir genetinių tyrimų duomenis ir nustatyti jų tarpusavio sąlyčio taškus. Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, indoeuropietizacijos procesas Rytų Pabaltijos teritorijoje III tūkst. pr. Kr. nevyko. Rutulinių amforų ir Virvelinės keramikos kultūrų pasirodymas III tūkst. pr. Kr. laikytinas kaip pietinių indoeuropietiškųjų bendruomenių sąlyčio su šiaurinėmis indoeuropietiškomis bendruomenėmis rezultatas. Šį procesą sukėlė Pietų Europoje nuo VIII tūkst. pr. Kr. vykusi sparti gamybinio ūkio plėtra. Šiauriniai indoeuropiečiai Lietuvoje paplito nuo 13000 m. pr. Kr. Senųjų, dar prieš paskutinio apledėjimo maksimumą Pietų Europoje pasirodžiusių mtDNR sekų grupių svyravimas šių dienų lietuvių populiacijoje gali patvirtinti, kad poledynmečiu atvykusių gyventojų įtaka baltų populiacijoms yra labai reikšminga. MtDNR U haplogrupės dažnumas šių dienų lietuvių populiacijoje rodo, kad baltų formavimuisi didelę įtaką turėjo finougrai, kurių pasirodymas siejamas su migracijomis vėlyvojo paleolito pabaigoje ir viduriniojo neolito pradžioje. Archeologiniu požiūriu reikšmingiausi tyrimai sietini su Svidrų kultūros susiformavimu, kurioje susilieja Vakarų ir Rytų-Pietryčių Europos kultūrų įtaka. Todėl mtDNR H, U ir I grupės sekos Svidrų kultūros populiacijoje turėtų būti svarbiausios ir išsilaikiusios žmonių genofonde per visą Rytų Pabaltijo priešistorę. Tai ateityje galės patvirtinti ar paneigti iškastinių Svidrų ir vėlesnių kultūrinių grupių individų DNR tyrimai.

ENThe paper represents an attempt to compare the data of Indo-European archaeological and genetic studies and to identify their points of contact. According to archaeological studies, the territory of the Eastern Baltics did not see the process of Indo-Europeanization in the 3rd millennium BC. The emergence of the Globular Amphora and the Corded Ware Cultures in the 3rd millennium BC should be seen as a result of the contact of the southern Indo-European communities with the northern Indo-European communities. This process was triggered by the rapid development of production households that began in Southern Europe in the 8th millennium BC. The northern Indo-Europeans spread in Lithuania from 13000 BC. The variation of the ancient mtDNA chain groups that appeared in Southern Europe prior to the peak of the last glaciation in today's Lithuanian population confirms that the influence of inhabitants who arrived in the postglacial period on the Baltic populations is of great significance. The incidence of the mtDNA haplogroup in the current Lithuanian population indicates that the formation of the Balts came under the major influence of the Finno-Ugrians whose emergence is associated with migrations of the Late Palaeolithic and the early Mid-Neolithic Ages. From the archaeological viewpoint, the most significant studies are associated with the formation of the Swiderian culture that represents a merger of the influences of the Western and the Eastern-South-eastern European cultures. Therefore, the mtDNA H, U and I group chains in the population of the Swiderian culture should have survived in the human gene pool throughout the entire pre-history of the Eastern Baltics.

ISSN:
0207-8694, 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/923
Updated:
2018-12-17 11:33:08
Metrics:
Views: 38    Downloads: 8