Vilniškė popiežiškoji seminarija 1583-1655 metais : (iš Lietuvos religinio ugdymo istorijos)

LTVilniškė popiežiškoji seminarija vientiso teisinio kodekso, arba statuto, neturėjo. Ji buvo organizuota ir administruojama remiantis steigimo bule, seminarijos nuostatais, kurie buvo bendri ir kitoms popiežiškosioms seminarijoms, taip pat alumnų taisyklėmis bei alumnų priesaikos tekstu. Popiežiškos seminarijos buvo skirtos visuotinės Bažnyčios, o ne eilinio krašto Bažnyčios poreikiams tenkinti. Ne visos jos išsyk buvo skirtos kunigams rengti, o rengiant kunigus, Šventasis Sostas per jas netiesiogiai darė įtaką krašto dvasininkijai. Kadangi tokios seminarijos buvo mažai reglamentuotos, jas gana lengvai buvo galima pritaikyti konkrečiam kraštui. Svarbiausias jų steigimo tikslas – atnaujinti ir išplėsti Katalikų Bažnyčią. Vilniškės seminarijos vyresnybė nedvejodama priimdavo studijuoti iš pačių žemiausių sluoksnių kilusius jaunuolius. Lietuvos Katalikų Bažnyčiai labai stingant netgi vidutiniškai parengtų dvasininkų, seminarijos veikla Lietuvai, kaip ir aplinkiniams kraštams, buvo svarbi, nes visų luomų jaunuoliams teikė puikias galimybes studijuoti Vilniaus akademijoje, kuri LDK buvo svarbiausias Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo veiksnys. Seminarija prisidėjo prie Tridento susirinkimo nutarimų įgyvendinimo. Seminarija veikė taip, kad jos veikla būtų kuo naudingesnė skleidžiant aplinkiniams ir vietiniams kraštams katalikybę, taip pat ją tvirtinant. 1585–1602 metais seminarijoje daugiausia nuveikta telkiant kandidatus į jėzuitus ir rengiant kunigus Livonijai, o 1623–1655 metais – rengiant kunigus Vilniaus, Žemaičių ir Varmijos vyskupystėms, taip pat mokant bazilijonus.Reikšminiai žodžiai: Alumnų statistika; Bazilijonai; Dvasininkai; Istorija (XVI-XVII a.); Jėzuitai; Katalikai; Konvertitai; Misionieriai; Neofitai; Pedagogika; Popiežiai; Popiežius Grigalius XIII; Popiežiškosios seminarijos; Religija; Seminarijos; Studijos; Teologija; Tikėjimo skelbimo kongregacija; Vilniaus akademija; Vilnius; Vilniškė popiežiškoji seminarija; Vyskupijų seminarijos; Basilians; Catholics; Clergy; Converts; Diocese seminaries; History (XVI-XVII c.); Jesuits; Missionaries; Neophytes; Papal seminaries; Pedagogy; Pope Gregory XIII; Popes; Religion; Seminary; Statistics of seminarists; Study; The Congregation of the Torch of Faith; Theology; Vilnius; Vilnius academy; Vilnius papal seminary.

ENVilnius Papal Seminary did not have an integral legal code, or statute. It was organised and administered on the basis of the bull of establishment, the regulations of the seminary that were common for papal seminaries, as well as alumni rules and the alumni oath text. Papal seminaries served the purpose of meeting the needs of the Universal Church rather than the Church of an ordinary region. Not all of them initially performed the function of priest training; and the Holy See exerted indirect influence on regional clergy through them while training priests. Since these seminaries were little regulated, they could be pretty easily adjusted to a specific region. The most important aim of their establishment is to renew and expand the Catholic Church. The management of Vilnius Seminary without hesitation accepted students from the lowest social strata. Because of a great lack of even averagely prepared clergy in the Lithuanian Catholic Church the activities of the seminary were important for Lithuania, like the surrounding regions, because it provided young people from all strata with perfect opportunities to study in Vilnius Academy which was the key factor of the renewal of the Catholic Church in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). The seminary contributed to the implementation of resolutions made by the Trident Conference. The seminary acted in such a way that its activities were as useful as possible when disseminating and consolidating Catholicism in the local and surrounding regions. In 1585–1602, the seminary significantly contributed to rallying candidates to Jesuits and preparing priests for the Livonian Order; in 1623–1655, to preparing priests for the Dioceses of Vilnius, Samogitia and Warmia, as well as to teaching Basilian monks.

• Teologija / Theology
• Istorija / History