Subjektyvi gyvenimo kokybė kaip socialinis indikatorius : viešojo sektoriaus kontekstas
LTStraipsnyje atskleidžiama socialinių indikatorių samprata, jų reikšmė moderniai viešojo administravimo praktikai ir atitinkamos pakraipos moksliniams tyrimams. Pabrėžiama būtinybė Lietuvoje sukurti ir patvirtinti nacionalinę socialinių indikatorių sistemą. Atskleidžiamos metodologinės problemos, kylančios pagrindžiant socialinių indikatorių tematinę (dimensinę) struktūrą. Parodomos socialinių indikatorių sąsajos su tokiomis procedūromis kaip socialinis matavimas ir vertinimas, socialinė diagnozė, socialinis prognozavimas. Išryškinamos socialinių indikatorių prasminės sąsajos su tokiais konceptais, kaip „socialinė gerovė", „gyvenimo kokybė", „darnioji plėtra" ir „naujoji viešoji vadyba". Remiamasi prielaida, jog naujoji viešoji vadyba yra instrumentas darniai plėtrai užtikrinti, o ši turi kurti prielaidas gyvenimo kokybei. Nagrinėjama gyvenimo kokybės socialinių indikatorių problema, pagrindžiama būtinybė derinti vadinamuosius „objektyvius" ir „subjektyvius" gyvenimo kokybės indikatorius, išryškinamas pažintinis subjektyviosios gyvenimo kokybės indikatorių vaidmuo. Straipsnyje pateikiama konkreti savivaldybės gyventojų viešosios nuomonės tyrimo metodika, kuri paremta subjektyviais gyvenimo kokybės vertinimo indikatoriais. Pagrindžiamos prasminės metodikos sąsajos ne tik su gyvenimo kokybės, bet ir su naujosios viešosios vadybos bei darniosios plėtros konceptais. [Iš leidinio]
ENThis paper aims to disclose the concept of social indicators and its meaning for modern public administration practice and appropriate scientific research. The necessity to create a national system of social indicators in Lithuania is emphasized. Methodological problems of legitimating the thematic (dimensional) structure of social indicators is discussed as well. The article indicates a coherence of social indicators with fundamental methodological problems of society cognition: social measurement and evaluation, social diagnostics and social prognosis. The authors state a coherence of social indicators with social welfare, quality of life, sustainable development and New Public Management concepts. Paper is based on assumption, that the New Public Management is an instrument to assure sustainable development: it has to create prerequisites for quality of life. The problem of quality of life indicators is analysed, assuming a necessity to combine both objective and subjective indicators of quality of life in a particular research. It is indicated, that subjective indicators are a source of scientific informatikon, while subjective quality of life indicators are an independent object of social cognition. The paper presents a methodology for research of public opinion in a particular municipality, based on subjective quality of life indicators. [From the publication]
- Asmenų, turinčių negalią, gyvenimo kokybė: subjektyvus požiūris / Brigita Kreivinienė, Jolanta Vaičiulienė. Tiltai. 2012, Nr. 2 (59), p. 133-142.
- Aspect of life quality in secondary socialization: experience of learners’ parents / Vilija Grincevičienė, Jonas Grincevičius. Pedagogika. 2014, 116, p. 159-169.
- A Survey of the youth aged 16-19 in Klaipėda municipality: living conditions and the future / Giedrė Strakšienė. Regional formation and development studies. 2018, Nr. 2 (25), p. 65-78.
- Availability of pre-schooling as an educational and social indicator / Gediminas Merkys, Daiva Bubeliene, Nijole Čiučiulkienė. Society. Integration. Education 2019, vol. 2, p. 531-43.
- Darnaus vystymosi poveikis gyvenimo kokybei / Remigijus Čiegis, Jūratė Pečkaitienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2013, Nr. 68, p. 7-26.
- Gerovės samprata ir jos matavimų problema / Vidmantas Daugirdas. Netolygaus regioninio vystymosi problema Lietuvoje: socio-ekonominiai gerovės aspektai / redaktoriai: Vidmantas Daugirdas, Donatas Burneika. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2019. P. 9-17.
- Gyvenimo kokybė Lietuvoje : subjektyvus situacijos vertinimas ir realybė / Vaida Servetkienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2012, Nr. 4 (28), p. 20-35.
- Gyvenimo kokybės kompleksinio vertinimo metodologinės problemos / Marytė Dumbliauskienė, Sigita Jarmalavičienė. Geografijos metraštis 2012, 45, p. 3-16.
- Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės pokyčiai : statistika ir realybė / Vaida Servetkienė. Societal innovations for global growth. 2012, No. 1 (1), p. 792-815.
- Quality of life and work-life balance in the cotext of teleworking: theoretical application of the problem / Greta Masilionytė. Contemporary research on organization management and administration. 2021, Vol. 9, No. 1, p. 58-70.
- Sąvokos "gyvenimo kokybė" raidos tendencijos / Boguslavas Gruževskis, Urtė Lina Orlova. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 1, p. 7-18.
- Student’s perceptions on quality of life and satisfaction with studies : theoretical presumptions and empirical evidence / Ruta Braziene, Gediminas Merkys, Jurgita Jurkeviciene. Socialiniai mokslai. 2010, Nr. 4 (70), p. 41-49.
- Šiaulių ir Panevėžio regionų ekonominio netolygumo vertinimas jį lemiančių veiksnių aspektu / Lina Garšvienė, Viktorija Salučkaitė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2015, Nr. 1 (36) p. 32-46.
- The subjective wellbeing of elderly people in rural areas / Gintarė Vaznonienė, Bernardas Vaznonis. Socialiniai tyrimai. 2014, Nr. 2 (35) p. 116-129.
- Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso metodikos taikymas Lietuvoje / Rūta Brazienė, Gediminas Merkys. Viešoji politika ir administravimas. 2015, t. 14, Nr. 1, p. 103-114.
