Svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje - XVII a. pirmojoje pusėje : imigracijos kultūriniai veiksniai ir įtakos žemaičių visuomenei

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje - XVII a. pirmojoje pusėje: imigracijos kultūriniai veiksniai ir įtakos žemaičių visuomenei
Alternative Title:
Immigration of the nobles from abroad to Žemaitija from the second half of the 16th century until the first half of the 17th century
Keywords:
LT
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyatės teisė; Žemaitijos kunigaikštystė; svetimtaučiai; svetimšaliai; bajorija; žemininkai.
EN
.
Summary / Abstract:

LTRemiantis atliktais statistiniais tyrimais ir gausia archyvine medžiaga, straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai sąlygojo svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigraciją į LDK, koks buvo jos mastas, kiek ir kaip ji galėjo veikti konservatyvią kultūrinę žemaičių visuomenės terpę. XVI a. antrosios pusės-XVII a. pirmosios pusės Lietuvos teisė neberibojo žemių įsigijimo LDK svetimšaliams. Todėl kaip tik šiuo laikotarpiu gana gausus būrys atvykusių bajorų iš Lenkijos, Prūsijos, Livonijos, Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kitų valstybių įgijo žemių Žemaitijoje. Jų priskaičiuojama apie 350 šeimų. Beveik 80 procentų svetimšalių buvo lenkai, dauguma jų priklausė vidutinei ir pasiturinčiai bajorijai. XVI a. Žemaičių urėdai būdavo nepasiekiami atvykėliams iš svetur, o nuo XVII a. vidurio vis dažniau aukštus Žemaitijos urėdus pradėjo įgyti išeiviai (arba jų palikuonys) iš Lenkijos, Livonijos. Tai galima sieti su visiško indigenato pripažinimu svetimšalių vaikams ir vaikaičiams. Pamažu atvykėliai iš Lenkijos, Prūsijos, Livonijos sudarė Žemaitijos ekonominio elito pagrindą, o XVII a. pradėjo formuoti ir politinio elito viršūnę (įgyjamos pareigybės). Tokia padėtis turėjo daryti įtaką ir kultūriniam gyvenimui. Gana konservatyvi ir uždara Žemaičių visuomenė norom nenorom tapo atviresnė naujiems kultūriniams sąjūdžiams - Reformacijai, Renesansui, kalbiniams pokyčiams.

ENAn immigration of the nobles from abroad to Žemaitija in the 16th - 17th centuries had not investigations until now. This article aims to show how the process exactly was going on, to ascertain the scale of the social, political, cultural and national influence of the foreign nobles in Žemaitija. From the second half of the i6th Century the Lithuanian law has not restricted acquirement of land's property in Žemaitija for foreigners. Therefore the numerous nobles from Poland, Prussia, Livonia, the Grand Duchy of Moscow and other countries have bought, got the grants (benefit and fief) to possess land in Žemaitija. About 350 families of the nobles from abroad possessed lands during almost 100 years. Most of them (about 80 per cents) have come from Poland. In addition, the large majority of foreigners are reckoned among the middle and rich nobles. During the 16th Century the gaining of the offices in Žemaitija were forbidden to the nobles from abroad. However from the middle of the 17th Century Polish and Livonian nobles have rather frequently gained the offices of Žemaitija. It is linked with the recognition of the indigenat for descendants of the newcomers. Gradually the newcomers from Poland, Prussia and Livonia have made-up the base of the economical and political elite in Žemaitija. Such status has influenced to the cultural life. Quite conservative and closed society of Žemaitija, whether it likes it or not, has become more overt than before for new cultural movements (Reformation, Renaissance, changing of linguistic situation). However the limited historical resources about these process narrow possibilities for research, allow showing only different fragments. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13905
Updated:
2013-04-28 17:49:23
Metrics:
Views: 64
Export: