Priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas: disertacija
Publication Data:
Vilnius, 2006.
Pages:
149 p
Notes:
Disertacija rengta 1995-2002- m. Vilniaus pedagoginiame universitete. Dr. disert. (social. m.) - Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006. Bibliografija.
Keywords:
LT
Vaikai / Children.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Lithuanian language skills development of pre-primary bilingual children Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006 42, [1] p
Summary / Abstract:

LTDisertacijoje analizuojama literatūra, kurioje apžvelgiamos dvikalbystės ir dvikalbių vaikų kalbinės komunikacijos ugdymo teorinės prielaidos, išryškinami šiuolaikinės lingvistikos teoriniai pasiekimai bei kalbų mokymo metodinė patirtis, aptariami dvikalbių vaikų valstybinės kalbos ugdymo sociokultūriniai pagrindai. Disertacinio tyrimo objektas – priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas; tyrimo problema – kalbinės veiklos organizavimo ir skatinimo, taikant komunikacinį ugdymo metodą, pedagoginės sąlygos. Tyrimo tikslas – sukurti ir teoriškai bei empiriškai pagrįsti antrosios lietuvių (valstybinės) kalbos gebėjimų komunikaciniu metodu paremtą ankstyvojo ugdymo sistemą, atskleisti jos panaudojimo optimalias sąlygas. Tyrimo hipotezė: Dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo procesas veiksmingas, jei: 1) tenkina komunikacinį kalbų mokymo modelį; 2) organizuota kalbinė sąveika pagrįsta specialia kryptinga ugdomąja veikla; 3) ugdomas gebėjimas orientuotis kalbinėje situacijoje; 4) skatinami kalbinės saviraiškos gebėjimai. Diagnostinio tyrimo metu ištirtas priešmokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų lietuvių kalbos saviraiškos lygis ir ypatumai, atskleistos dvikalbystės formavimosi šeimoje prielaidos, išanalizuotos ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuostatos ugdyti dvikalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimus, apžvelgiama eksperimentinio ugdymo socialine pedagogine aplinka. Atliktas ugdomasis eksperimentas patvirtino hipotezę apie dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymo proceso veiksmingumo sąlygas. Jo rezultatai liudija, jog sąmoningos komunikacijos principas, kuriuo grindžiamas komunikacinis kalbų mokymo modelis, yra pagrindinis lingvodidaktikos teiginys, kuriuo remiantis pasiekiama gero valstybinės kalbos išmokimo kalbų interferencijos sąlygomis. [LMT]

ENThe system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic communities harmony and establishment of close linkage between the statė and minorities. Thus, insufficient command of the Lithuanian language may hinder a successful integration of ethnic minorities into political, economic and cultural life of the county as well as to multicultural world space.Integration processes of the modern vvorld necessitate communication with people of different nationalities speaking other languages but living vvithin the šame world. A constantly grovving variety of multilingual world, more and more children occur in a multilingual environment. The contemporary epoch is characterised by enhancement of close economic, scientific, cultural, technical and political contacts among countries and continents, which also promotes a wider analysis of multilingualism-related problems. [eLABa]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12353
Updated:
2022-02-07 20:08:18
Metrics:
Views: 150
Export: