Christians in a pagan environment. Medieval urban cemeteries in Lithuania in the 13th and early 15th centuries

LTXX a. pabaigoje atradus griautinį Kernavės Kriveikiškio kapinyną, prasidėjo domėjimasis pereinamojo laikotarpio iš pagonybės į krikščionybę miestietiškų laidojimo paminklų tyrimais. Buvo prisiminti ir 1980–1981 m. tyrimai Vilniuje, Latako gatvėje. O XXI a. pradžioje aptikus griautinį kapinyną Vilniuje, Bokšto g., pavyko atsakyti į tyrėjams rūpimą klausimą – kur ir kaip buvo laidojami miestuose besikuriantys krikščionys. Nors visi trys kapinynai yra beveik vienalaikiai, juose aptikta ir esminių skirtumų, išskiriančių juos tiek iš visų kapinynų, tiek vienas nuo kito. Tai, kad būtent miestuose aptikti tokie kapinynai, yra dėsningumas. Lietuvos valdovai suprato krikščionių teikiamą naudą, garantavo atvykėliams krikščionims tikėjimo laisvę. Katalikus reikėjo kviesti, o rusėniškų žemių gyventojų, patekusių į LDK įtaką, kviesti nereikėjo – jie buvo tokie patys didžiojo kunigaikščio pavaldiniai, jo šeimynykščiai. Trys miestietiški Lietuvos kapinynai atspindi pereinamojo laikotarpio vėlyviausio etapo raidą. Panašių kapinynų aptinkama ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje – Valkavyske ir Alšėnuose. Neabejojame, kad tokių miestietiškų laidosenos paminklų rusėniškose LDK žemėse būta ir daugiau – ypač dabartinės Baltarusijos vakarinėje dalyje. Ankstyviausias iš visų šių trijų kapinynų yra Kernavės Kriveikiškio, kadangi čia dar gana gausiai aptinkama įkapių, kiek laisvesnė kapų orientacija, pagal turimus duomenis nematyti kapų išsidėstymo eilėmis. Kriveikiškio kapinynas tarsi atspindi tarpinį variantą, dar ne taip stipriai išreikštą stačiatikiškosios laidosenos tradicijų stadiją. Kriveikiškyje galėjo būti laidoti miestiečiai, išpažįstantys stačiatikių tikėjimą. Čia palaidotieji galėjo būti ir rusėnai, ir lietuviai, ir jotvingiai, galbūt ir kitų etnosų atstovai.Kernavės Kriveikiškio kapinyne savo artimuosius laidojusi stačiatikių bendruomenė nesudarė daugumos, jie buvo įsikūrę tarp pagonių ir nesudarė atskiro priemiesčio kaip „Civitas Rutenica“ Vilniuje. Dalis palaidotų žmonių galėjo būti naujakrikštai, dar per menkai susipažinę su krikščioniškomis tradicijomis. Be to, nėra žinoma, ar Kernavėje buvo stačiatikių dvasininkų, kurie būtų pasirūpinę griežtesne laidosenos liturgija. Žinoma, neteigiame, kad Kriveikiškio kapinyne buvo palaidoti išskirtinai atvykėliai stačiatikiai. Čia galėjo būti laidojami ir vietiniai lietuviai, Kernavės miestiečiai, jau priėmę stačiatikiškąjį krikštą. Bokšto g. kapinynas Vilniuje yra jau kiek vėlyvesnis, atspindintis jau įsigalėjančias krikščioniškąsias laidosenos tradicijas. Kapinyno Bokšto gatvėje laidosenos bruožai rodo, kad jame laidoti krikščionys, o chronologija, lokalizacija, radiniai ir istorinis kontekstas pagrindžia, kad stačiatikiai. Dalis, kol kas neįmanoma pasakyti kiek, čia palaidotų mirusiųjų turėjo būti atvykėliai iš rusėniškų LDK žemių. Tuo labiau kad aptariamuoju laikotarpiu kai kurios iš šių žemių pateko į LDK sudėtį. Kapinyne Bokšto gatvėje palaidoti mirusieji galėjo būti jau Vilniuje gimę atvykėlių palikuonys, taip pat vietiniai gyventojai, buvę pagonys, bet priėmę stačiatikių tikėjimą. Vėlyviausias iš trijų miestietiškų kapinynų, atspindintis jau griežtas krikščioniškosios laidosenos tradicijas, yra kapinynas Latako g. Vilniuje. Tai jau šventoriaus kapinės, buvusios prie Šv. Mikalojaus (Uspenija) cerkvės. Čia laidosena atspindi jau įsigalėjusią krikščioniškąją laidojimo tradiciją, kuri pasižymi griežtu kapų krypties laikymusi, medinių karstų su vinimis naudojimu, mūrinių kriptų buvimu, laidojimu su labai negausiomis įkapėmis.

ENThe 13th–15th centuries in Lithuania were a complex period of transition when Christianity replaced paganism. This period is particularly important in terms of changing funerary customs. It is unclear whether there was a direct link between Christianity and the spread of the tradition of inhumation. It is also not known when and how the Lithuanians ceased following the custom of cremation and began to practise inhumation and construct flat burials. Archaeological material from the first Lithuanian cities of Kernavė and Vilnius, where early burial sites have been investigated, plays an important role in the study of this period. Here, the deceased townspeople were buried according to Christian traditions even before the official baptism in 1387. This study raises important questions: who were the people buried according to Christian traditions in pagan lands under a pagan ruler? Why did the first medieval inhumation burials appear in cities? The most recent archaeological evidence is used for the discussion of possible reasons and circumstances for the emergence and existence of the inhumation tradition in pagan cities. Keywords: Middle Ages, Orthodox believers, burial sites, burial features.

• Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Vilnius : Diemedis, 2003. 443 p.
• Baltų kariauninkų kontaktai su Kijevo Rusios ir Lenkijos valstybėmis prasidedančios christianizacijos kontekste (XI-XIII a. pirma pusė). Vakarykščio pasaulio atgarsiai. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 50-71, 369.
• Brunonas Kverfurtietis ir Lietuva. 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija. Vilnius: Aidai, 2006. P. 9-65.
• Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans.. Vilnius : Vaga, 2003. 480 p.
• Christianizacijos šaltinių paieška Lietuvos XIV a. pabaigos – XVIII a. pradžios kapinynų medžiagoje. Lituanistica. 2002, Nr. 1, p. 74-97.
• Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII-XIV a.. Vilnius, 1999. 112 lap.
• Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje: monografija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 112 p.
• Laidosena Lietuvoje XIII-XIV a.. Vidurio Lietuvos archeologija. Etnokultūriniai ryšiai / sudarytojai: Audrius Astrauskas, Mindaugas Bertašius. Vilnius, 1996. P. 80-88.
• Laidosena viduramžių Lietuvoje: mirusiųjų deginimo paprotys. Vilnius, 2017. 1 pdf (481 p.).
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. - XV a.: archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais. Vilnius : Diemedis, 2009. 2 t. (659, 255 p.).
• (Ne)žinomas kapinynas Latako gatvėje, Vilniuje. Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai Lietuvoje. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. P. 209-237.
• Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 1996. 138 p.
• Senkapis Verkių dvaro sodybos teritorijoje. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. 2009, p. 171-180.
• Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII-XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 586 p.
• Traidenis: monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje, (1268-1282). Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 242 p.
• Vilniaus įkūrimas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
• Vilniaus miesto katalikiškoji dalis XIV-XVI amžiaus pradžioje. Klaipėda, 2015. 185 p.
• Vilniaus plėtra iki XV amžiaus. Kultūros paminklai. 2001, 8, p. 68-76.
• XIII-XIV a. Kernavės kapinyno apgalviai. Lietuvos archeologija. 2001, t. 21, p. 383-398.
• Zespół podominikański w Sejnach. Litwa i Polska. Warszawa: DiG, 2004. P. 39-48.
• Головные венчики как индикатор миграционного пути в XIII-XIV вв. через Киев в Литву. Ukraina Lithuanica : студії з історії Великого князівства Литовського. 2017, 4, p. 94-117.
• Древнейшие следы пребывания русских в Вильнюсе. Kalbotyra. 2004, t. 53 (2), p. 161-166.
• Об одном сюжете из истории моды в Литве (по материалам погребений горожанок XIII-XIV вв.). Археология и история Пскова и Псковской земли. 2015, 60, p. 309-316, 358-359.