Aukštesniųjų klasių moksleivių filologinis išprusimas šiuolaikinio gimtosios kalbos mokymo požiūriu : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aukštesniųjų klasių moksleivių filologinis išprusimas šiuolaikinio gimtosios kalbos mokymo požiūriu: disertacija
Alternative Title:
Philological education of pupils of higher grades from the view of modern teaching of native language
Publication Data:
Kaunas, 1999.
Pages:
211 lap
Notes:
Dr. disert. (social. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 1999. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTŠiame darbe siekiama nustatyti, kokių moksleivių filologinio išprusimo rezultatų yra pasiekiama ir kas juos lemia, mokant gimtosios kalbos aukštesniosiose mokyklose. Galima teigti, kad filologiškai išprusęs asmuo integruoja savyje kalbos, literatūros, folkloristikos žinias ir gebėjimus, kompleksiškai sukauptus kultūros pagrindu, visa tai brandindamas iki kompetencijos ir inteligencijos. Filologinis išprusimas yra filologinio ugdymo, pasireiškiančio filologiniu prusinimu, rezultatas. Filologinio išprusimo struktūrą sudaro šie kriterijai: suvokimas, kad gimtoji kalba yra didžiausias nacionalinis turtas, viena pagrindiniu tautos gyvavimo sąlygų; lietuvių kalbos vietos indoeuropiečių kalbų šeimoje ir baltiškame areale suvokimas; mitologijos, tautosakos ir literatūros ryšio suvokimas; pakankamai turtingo lietuviu kalbos žodyno įsisavinimas, gebėjimas palyginti gimtąją kalbą ir su kitomis kalbomis, nustatyti tarptautiniu žodžių reikšmes gimtąja kalba; gebėjimas taisyklingai ir kultūringai reikšti savo mintis raštu ir žodžiu; orientacija pasaulinės ir lietuvių literatūros visete, suvokiant rašytojų kaip visuomenės kultūrintojų vaidmenį; gebėjimas analizuoti ir interpretuoti kurinius, turinio ir menines raiškos esminių momentų suvokimas bei pritaikymas praktinėje veikloje. Atliktas konkrečių mokyklų moksleivių išprusinimo tyrimas parodė, kad aukštai ir labai aukštai galima vertinti beveik pusę, vidutiniškai – apie trečdalį, o žemai – apie penktadalį visų testuotų moksleivių.

ENThe work aims to determine the results achieved in the philological education of students and the factors that determine them in the teaching of the native language in higher schools. A person with good philological education is said to integrate knowledge and capacities of language, literature and folklore, which is then transformed to competence and intelligence. Philological education is a result of philological teaching that is expressed through philological development. The structure of philological education consists of the following criteria: understanding that the mother tongue is the biggest national value and one of the key conditions for a nation’s existence; the place of the Lithuanian language in the family of Indo-European languages and the Baltic group; understanding of the relationship between mythology, folklore and literature; command of the rich lexis of the Lithuanian language and the ability to compare the native language with other languages, determine meanings of international words in the native language; ability to express thoughts in written and verbal form correctly; orientation in the totality of world and Lithuanian literature, understanding the role of writers as providers of culture to the society; ability to analyze and interpret works, understanding of key moments of content and artistic expression. A research of education of specific students was carried out and showed that almost half of them could receive the highest and top marks, a third were medium-level and about a fifth of all tested students were of the lowest margin.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11523
Updated:
2022-02-07 20:09:11
Metrics:
Views: 32
Export: