The Curious case of Aistija: sidelights on Latvian-Lithuanian rapprochement during the 20th century

ENThe nascent Aistijan movement centred around the idea of establishing a Latvian–Lithuanian state following the Second World War. This article surveys the background of the idea, with particular attention to the public diplomacy of Lithuanian American émigrés, demonstrating its prevalence during the First World War. The activities of interwar Latvian and Lithuanian rapprochement societies are outlined, noting the prominence of the Aestii – the earliest recorded inhabitants of the eastern littoral of the Baltic Sea – in both academic and popular history, in addition to the emergence of the Aistijan movement following the Second World War. Examining the initial successes and rapid decline of the movement, the article also charts developments and material circumstances of language learning practices in connection with the idea of a Latvian–Lithuanian state. Keywords Aistija, émigré propaganda, Lithuanian-Latvian state, public diplomacy, rapprochement societies.

• Aisčiai. T. 1. Kilmė. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai. D. 2. Žodis ir veiksmas. Vilnius : "Naujosios Romuvos" fondas, 2019. 351 p.
• Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918-1940 metais: dokumentų rinkinys.. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008. 882 p., [8] iliustr. lap.
• Brotherhood reconsidered: region-building in the Baltics. Journal of Baltic studies. 2004, vol. 35, no. 1, p. 1-31.
• Didi maža tauta: Lietuvos įvaizdžio kampanija JAV 1919 metais. Vilnius : Bonus animus, 2008. 333 p.
• Didysis Vilniaus seimas. Vilnius, 1993. p.
• Federalizmo idėjų recepcija Lietuvoje 1918-1922 metais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai. 2009. p. 213-223, 367.
• From Aestii to Esti. Connections between the Western Lithuanian group and the area of distribution of Tarand-graves. Culture and material culture: papers from the first theoretical seminar of the Baltic archaeologists (BASE) held at the University of Tartu, Estonia, October 17-19, 2003, Interarchaeologia. Vol. 1. Tartu: University of Tartu, 2005. P. 105-120.
• Jonas Šliūpas: a Baltic Visionary. "Lietuviai ir lenkai" (1887): Jono Šliūpo pozicija ir valstybingumo vizijos XIX a. pabaigoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 268-283.
• Jonas Šliūpas ir Jonas Žilius: santykių raidos metmenys. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 12, p. 55-65.
• Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915-1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. 595 p.
• Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919-1929 metais. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 159 p.
• Nationalism and historiography: the case of nineteenth-century Lithuanian historicism. Boulder (Colo.) : East European Monographs ; 2000. VII, 234 p.
• Tautos sargyboj. Vilnius : Versus aureus, 2007. 415 p.
• The Making of modern Lithuania. London ; Routledge, 2009. xxvii, 176 p.
• The Role of Latvian nationalism in the transformation of Lithuanian nationalism during the long 19th century. Nations and nationalism. 2020, 26, 4, p. 566-579.
• „Vilniaus žinios“ ir Didysis Vilniaus Seimas. Terra Jatwezenorum. 2019, 11, 1, p. 281-292, 374-375, 394.