Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919-1929 metais

LTTemos aktualumas, objektas ir istoriografija. Lietuviai ir latviai - vienintelės gyvos baltų tautos - šiandien atgavo patikimiausią gyvybės išsaugojimo garantą - valstybingumą. Todėl turi jį branginti, turi jį įtvirtinti ir išsaugoti, kad daugiau nė sykio neprarastų. Tarptautinis pripažinimas, žinoma, suteikia Lietuvai ir Latvijai nemažai išlikimo garantijų. Jungtinės tautos, išvaduodamos Kuveitą, jau įrodė, jog gali apginti savo narius. Bet ar visus ir visada, bet kokiomis aplinkybėmis? Juk Lietuva ir Latvija, kad ir atgavusios Nepriklausomybę, išlieka toje pačioje, labai pavojingoje, anot geografo K. Pakšto, „nenormaliai pavojingoje“ geopolitinėje padėtyje. Pripažindamos Lietuvą, Vakarų valstybės iš karto leido suprasti, kad nei jos, nei NATO nesiima garantuot: Lietuvos sienų. Savo sienų ir apskritai valstybių saugumu tiek Lietuva, tiek Latvija turės pirmiausia pasirūpinti pačios. Išsaugoti Nepriklausomybę joms būtų daug lengviau, jei jos veiktų kartu, o ne pavieniui, jei glaudžiau bendradarbiautų, stiprintų ryšius, jeigu kartu su likimo drauge Estija būtų tos pačios politinės orientacijos, laikytųsi suderintos užsienio politikos. Kaip sutvarkyti tarpusavio santykius, Lietuva ir Latvija galėtų. pasimokyti iš istorijos, pirmiausia iš tarpukario laikotarpio, kai jos irgi palaikė valstybinius ryšius, mėgino bendromis jėgomis tvirtinti bei saugoti Nepriklausomybę. Nors šiandien Baltijos šalių tarptautinė ir vidaus padėtis yra smarkiai pasikeitusi, vis dėlto išlieka bendrų bruožų, ir nesunku matyti, iš ko galime pasimokyti, kokių klaidų nekartoti. Tarpukario laikotarpiu Lietuvos ir Latvijos santykiai, kaip ir visa abiejų šalių užsienio politika, labai priklausė nuo tarptautinės situacijas, visų pirma nuo didžiųjų valstybių, veiksmų. Todėl ir sieksime tą priklausomybę panagrinėti, kad geriau suprastume Lietuvos ir Latvijos santykių pobūdį ir raidą.Juo labiau kad tokia tyrimo kryptis padeda apimti platesnį tarptautinių santykių spektrą, ne vieną, o kelis jų komponentus: ir mažųjų, ir didžiųjų valstybių politiką, tos politikos sąveiką. Šitaip tarptautinius santykius parankiau apčiuopti kaip visumą, kaip sistemą, lengviau nustatyti jų tendencijas, dėsningumus. Lietuvos ir Latvijos santykiai nagrinėtini ne tik dėl tos temos šiandieninio aktualumo. Jų istorija - tiek Lietuvos, tiek Latvijos praeities dalis, kurią reikia pažinti kaip ir bet kokį kitą praeities tarpsnį. O to dar nepadaryta. Lietuvos ir Latvijos santykių istorijai nėra paskirta nė vienos knygos. Apie juos užsimenama lik bendresniuose darbuose, daugiausia tuose, kuriuose tiriama Baltijos sąjungos problema, nes, norint išsiaiškinti, kaip mūsų amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuva, Latvija, Estija kartu su Suomija ir Lenkija arba be jų mėgino sudaryti karinę bei politinę sąjungą ir kodėl jos nesudarė, reikėjo nors trumpai apibūdinti šių valstybių santykius. Pirmieji svarūs tokio pobūdžio tyrimai buvo paskelbti dar tarpukario laikotarpiu. Baltijos sąjungos problema nagrinėta ir sovietiniais metais. Tik istorikams, pasirinkusiems šią temą, buvo be galo sunku. Norėdami skelbti savo darbus, jie turėjo kaip nors pateisinti priešišką Sovietų valstybės požiūrį į Baltijos sąjungą. Dėl to jiems tekdavo rašyti, kad ta sąjunga buvo antisovietinė, kuriama daugiausia Vakarų valstybių, iniciatyva ir jų pastangomis. Buvo kliudoma apskritai palankiai vertinti Baltijos šalių nepriklausomybę, kad nestiprėtų visuomenės siekimas ją atkurti. Todėl istorijos darbuose reikėjo taikytis prie nihilistinės pažiūros į šias šalis, traktuoti jas kaip nesavarankiškas, kaip įrankius, kuriais Vakarų valstybės naudojosi savo, antisovietinėje politikoje. Jei valstybės nesavarankiškos, kokie galėjo būti tarp jų santykiai? Tad jie detaliai ir nenagrinėti. [Iš Įvado]

ENThe political and economic relations of two neighbourly countries (Lithuanians and Latvians are the only living Baltic nations today), Lithuania and Latvia in the years 1919-1929, are being studied in this book. After World War I the newly formed Lithuanian State entered into diplomatic relations with Latvia: in 1919 having exchanged permanent diplomatic representatives and plenipotentiaries both states began solving all their problems peacefully by negotiations. They managed to settle the complicated question of Lithuanian-Latvian frontiers in a diplomatic way, putting an end toall territorial debates between both countries. This frontier establishment could serve for many countries and states as an example of peaceful negotiations. In 1919 Lithuania and Latvia fought together against the Red Army, and the Bermonts. In 1920 Latvia urged from Poland to stop aggression upon Lithuania. During the third decade Latvia provided Lithuania with all possible diplomatic assistance. It supported Lithuania in rejecting Himans’ project in 1921, and in 1923 it took an active part in annexing the Klaipėda Region: to Lithuania. It was Latvia that sought to stop Poland’s aggression upon Lithuania in 1927. However, not all the possibilities were exhausted. The military collaboration of both countries was episodical, sporadic, and not confirmed by a treaty. During the whole decade no military, political or economic alliance was entered into. Neither a tripartite (Lithuania, Latvia and Estonia), nor a four-partite (including Finland) or a five-partite alliance (with Finland and Poland in addition) was succeeded to conclude. The conflict between Lithuania and Poland was the main reason for this failure. Lithuania demanded of Latvia to support it in getting back Vilnius occupied by Poland in 1920. But Latvia refused to comit itself to help as it did not want to get in conflict with Poland.Lithuania and Poland did not consider the Baltic alliance to be the guarantee of their self-defence. Both countries prevented from concluding the alliance as they did not want to give a chance for each other to consolidate. Poland hindered the tripartite, and Lithuania - the five-partite alliance. Thus, the Lithuanian-Polish conflict happened to paralyse the defence system of the Baltic States. History proves that Lithuania’s peaceful cooperation with Poland should be appreciated, and countries that try to break it nsk a lot, to their own disadvantage first of all. Mutual conflicts are extremely dangerous to all countries situated between the two giants - Russia and Germany. A lot of factors prevented the Baltic countries from entering into an alliance and collaborating closely with one another. These were the differences of the orientation in their international policy, of the evaluation of their strategic situation, and their specific relations with the great states. Latvia and Estonia expected a possible aggression by Soviet Russia or Germany, therefore they supported Poland. Lithuania considered Poland to be one of its enemies, and treated Soviet Russia and Germany as its allies. Lithuania’s and Latvia’s relations with England and France did not differ greatly and were almost the same with the USA and Italy. Latvia practised the same policy as England, and tried to maintain good relations with France. As to Lithuania, it showed its dissatisfaction with France’s and England’s benevolence towards Poland. The policy of the great states determined the development of the relations between Lithuania and Latvia. Soviet diplomacy did everything to prevent the Baltic States from entering into an alliance with Poland as it needed to have a free way to the West. It did not approve of Poland and Latvia getting closer. This often made Latvia isolate itself from Poland, and develop relations with Lithuania.However, the USSR hindered the Baltic States from concluding a. tripartite alliance. Although, according to the facts of the archives, in 1926 having signed the nonaggression and neutrality pact with the USSR Lithuania kept collaborating with Latvia. Germany tried to interfere with the relationship between Lithuania and Latvia. It did not want these countries to enter into an alliance with Estonia lest England could become Germany’s rival in the Baltic region. Also it did not want Latvia to expand its trade with Lithuania for fear of competition to 'German goods. England and France induced Lithuania and Latvia to consolidate into the Baltic alliance. But England supported the cooperation of the three Baltic States as much as it increased its influence in the Baltic region. From 1924 England stuck to the opinion that Poland had to enter into the Baltic alliance. France supported this idea from the very end of World War I. In fact, this policy worsened the relations between Lithuania and Latvia' France wanted to force Lithuania to give up the idea of getting back Vilnius, and to enter into an alliance with Poland. [...].