Žemyn ir aukštyn: kelios konstitucionalisto mintys apie konstitucinės ir baudžiamosios teisės sąveiką

LTStraipsnio pavadinime kukliai parašyta – kelios mintys. Viena vertus, jų ne kelios. Kita vertus, jos yra daugiau apie konstitucinę ir mažiau apie baudžiamąją teisę, be to, baudžiamosios teisės problematika aptariama, ją traktuojant kaip vieną iš ordinarinės teisės šakų, todėl tai, kas pasakyta apie ją, turėtų nemenku mastu tikti ir kitoms šakoms. Norint visapusiškai apibūdinti konstitucinės ir baudžiamosios teisės sąveiką, reikėtų daug didesnės apimties darbo. Jame turėtų būti aptariami įvairūs baudžiamosios teisės institutai, kurių, beje, vis daugėja, vykstant radikaliems su žmonijos technologinių galimybių plėtra, informacijos sklaida, naujomis ekonominės veiklos formomis, tarptautiniu terorizmu ar klimato būkle susijusiems pokyčiams. O konstitucinė teisė yra tarsi „skėtis“, kuris dengia „visą ordinarinę teisę, ir sukurtąją, ir tą, kuri dar bus sukurta, tačiau dėl kokių nors priežasčių nėra sukurta“ (Kūris, 2006, p. 11). Lietuvos autoriai yra paskelbę darbų, kuriuose konstitucinės ir baudžiamosios teisės santykis ir sąveika yra pagrindinis tyrimo objektas, ši problematika neapeinama ir publikacijose, kuriose nagrinėjami atskiri baudžiamosios teisės klausimai, taip pat publikacijose, skirtose konstitucinės teisės problematikai. Vis dėlto, nors yra reikšmingų darbų, kuriuose analizuojami įvairūs konstitucinės ir baudžiamosios teisės santykio aspektai, kol kas stokojama jų sąveikos apmąstymų teisės teorijos požiūriu. Tai ne kritika, nes tokių darbų bus stokojama visada ar bent jau dar ilgai. Viena iš priežasčių yra tai, kad ta konstitucinės teisės samprata, kuri palaipsniui įsivyravo prieš porą dešimtmečių ar šiek tiek anksčiau (Kūris, 2023b), yra dar nauja Lietuvoje ir, galbūt iš inercijos, nuolat prasimuša ankstesnės sampratos fragmentų.Kita priežastis – baudžiamoji teisė nuolat reaguoja į realią visuomenės situaciją ir patiria pokyčių. Šitaip testuojamos tos ribos, kurias baudžiamajai teisei nubrėžia konstitucinis reguliavimas: kartais už jų išeinama, o kartais baudžiamosios teisės nuostatų konstitucingumo patikra parodo, kad ribos neperžengtos. Tad konstitucinės ir baudžiamosios teisės, vienos iš ordinarinės teisės šakų, sąveika nuolat įgauna naujų bruožų. Šiame straipsnyje apsiribojama tik šios sąveikos teoriniu modeliu, jį iliustruojant Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pavyzdžiais. Jame ne tiek polemizuojama su kitais autoriais, kiek mėginama išdėstyti tam tikrą požiūrį. [Iš tepsto, p. 41-42].