Individualus konstitucinis skundas ir "Romuvos" byla

LT2021 m. birželio 8 d. paskelbtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT, Strasbūro Teismas) teisėjų kolegijos sprendimas Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą (toliau – ir „Romuvos“ sprendimas). Toje byloje (toliau – ir „Romuvos“ byla) netradicinė religinė bendrija „Romuva“ (toliau – ir „Romuva“; bendrija pareiškėja) skundėsi dėl to, kad Seimas atsisakė suteikti jai valstybės pripažinimą ir šitaip pažeidė net kelis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK; Konvencija) straipsnius. Po trijų mėnesių, 2021 m. rugsėjo 7 d., Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą byloje, kurioje pagal pareiškėjos – Seimo narių grupės prašymą tyrė valstybės pripažinimą netradicinėms religinėms bendrijoms reglamentuojančių Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – ir RBBĮ) nuostatų atitiktį Konstitucijai. EŽTT ir Konstitucinio Teismo sprendimai paskatino Seimą 2023 m. kovo 23 d. priimti RBBĮ 6 straipsnio pataisas; jos įsigaliojo 2023 m. gegužės 1 d. Minėti sprendimai yra reikšmingi savo turiniu ir, tikėkimės, paskatins teisės mokslininkų, nagrinėjančių religijos ir tikėjimo laisvę ir jos teisinį reglamentavimą, komentarus ir tyrimus. Bet ne mažiau svarbūs jie yra kitu – konstitucinės justicijos proceso teisės – aspektu. Jų analizė, vieno atvejo tyrimas (angl. case-study), leidžia „pro medžius pamatyti mišką“ – tai, kaip veikia Lietuvoje 2019 m. įvestas individualaus konstitucinio skundo institutas. Aiškėja, kad Lietuvoje pasirinktas konstitucinio skundo, šiaip jau pažangaus instituto, turinčio užtikrinti geresnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, modelis nėra be spragų. Pagrindiniai žodžiai: individualus konstitucinis skundas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konstitucinis Teismas, valstybės pripažinimo suteikimas. [Iš straipsnio, p. 192]

ENThe article deals with the legal basis for and the procedure of granting the status of State-recognised religious association to religious communities in Lithuania. It is based on the case study of the negative experience of the Ancient Baltic religious association Romuva, which was not granted, by the Parliament, the said status. Subsequently, the association won its case in the European Court of Human Rights (8 June 2021), the Lithuanian Constitutional Court adopted the ruling (7 September 2021), whereby it approved as constitutional the legislation on which the association’s request to be granted this status was based, and the relevant statute was amended to ensure greater transparency of the granting procedure. Despite that, the Parliament repeatedly refused to grant the said status to the association involved. The article explores in great detail the parliamentary debate during the examination of both the first and the second requests. The authors explore the possibilities for the association to pursue further litigation in the Lithuanian courts, including making use of the individual constitutional complaint to the Constitutional Court, the new measure introduced in the Lithuanian legislation only in 2019. It is demonstrated that the case-law of the Constitutional Court itself (of 2010, as well as post-2019) prevents the association from making effective use of that measure, thus leaving it with no other alternative than lodging a new application to the European Court of Human Rights, which then would have to decide on whether, in the cases like this, an individual constitutional complaint is to be considered an effective measure within the meaning of Article 35 of the European Convention on Human Rights which has to be exhausted at the domestic level. [From the publication]

• Individual access to constitutional justice in Lithuania: the potential within the newly established model of the individual constitutional complaint / Ingrida Daneliene. Revista de Derecho Político 2021, 111, p. 281-312.
• Individual constitutional complaints in Lithuania: an effective remedy to be exhausted before applying to the european court of human rights? / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 1, p. 1-30.
• Konstitucinės justicijos ištakos Lietuvoje / Juozas Žilys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 29-53.
• Konstituciniai ginčai / Toma Birmontienė, Ingrida Danėlienė, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius, Dainius Žalimas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 637 p.
• Sunki byla Lietuvos teismų požiūriu: religinio pobūdžio bylų pavyzdžiu / Giedrė Lastauskienė. Teisė. 2017, t. 104, p. 75-89.
• Žmogaus teisių apsaugos institucijos / Egidijus Jarašiūnas, Edita Žiobienė, Inga Žalėnienė, Saulė Vidrinskaitė, Dovilė Gailiūtė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009. 445 p.