Lietuvių karo pabėgėlių patirčių (po) atmintis dviejų išeivijos kartų refleksijose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių karo pabėgėlių patirčių (po) atmintis dviejų išeivijos kartų refleksijose
Alternative Title:
(Post)memory of Lithuanian war refugees in the reflections of two generations of the diaspora
In the Book:
Migracija: sampratos ir patirtys / sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 284-307, 492
Keywords:
LT
1940-1990. Lietuva okupacijų metais.
Summary / Abstract:

LTAntrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukusių lietuvių patirčių atmintis kitoms kartoms buvo perduota šeimose ir plačiame bendruomenių bei organizacijų tinkle išeivijoje. Šiame straipsnyje pristatomos sakytinės istorijos tyrimo interviu metu surinktos dviejų kartų refleksijos leidžia apibrėžti ir tirti šios atminties lauką. Remiantis kolektyvinės atminties teorijomis apžvelgiama jo specifika - pagrindiniai lauko dalyviai, jų būdai ir terpės, kuriose atmintis perduota; bei turinys - tapatybinių sąvokų įvairovė ir pasikartojantys praeities patirčių vaizdiniai. Tekste, pasitelkiant kultūrinės traumos konceptą, tiriama trauminė atminties reprezentacija. Tyrimo rezultatai atskleidžia iki šiol mažai tirtos lietuvių karo pabėgėlių patirčių atminties pobūdį ir tai, kokie šeimos ir bendruomenės pasakojimai išeivijoje buvo perduoti antrajai, poatminties, kartai. Raktiniai žodžiai: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, sakytinė istorija, socialinė atmintis, poatmintis, kultūrinė trauma. [Iš leidinio]

ENThis article presents the reflections of two Lithuanian diaspora generations, whose memories of fleeing Lithuania at the end of World War II were collected using the method of oral history. Following the theories of socio-cultural (post)memory and trauma, both the individual and collective aspects of remembrance are examined, with a focus on its content and the ways this particular memory was transferred. Based on these questions, the field of Lithuanian refugees’ (post)memory is examined, defining its transgenerational nature and main narrative features. Analysis of in-depth interviews reveals that it was passed down through generations both in families and the broader network of emigre organisations, and shows that the shared narratives vary from personal and family experiences to a broader history of Lithuania. Keywords: World War II refugees, oral history, social memory, postmemory, cultural trauma. [From the publication p. 492]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106157
Updated:
2024-06-10 18:47:02
Metrics:
Views: 13
Export: